2020-12-08 Kėdainiuose buvo užfiksuotas KD10 vidutinis 24 val. ribinės vertės viršijimas (susiję su gatvės rekonstrukcijos veikla bei pakeltąja tarša). Didžiausios valandinės KD10 koncentracijos (51 – 200 µg/m3) buvo matuojamos nuo 9 val. iki 19 val.
Rekomendacija: valdyti statybų procesus atsižvelgiant į aplinkos apsaugą bei aplinkinių gyventojų ir darbuotojų sveikatos apsaugą.
Siekiant įvertinti kokiu oru kvėpuoja dauguma Lietuvos gyventojų, oro kokybės tyrimai atliekami didžiausiuose šalies miestuose ir tokiuose pramonės centruose, kaip Kėdainiai, Jonava, Mažeikiai, Naujoji Akmenė, kur įsikūrę stambūs pramonės objektai. Miestų oro kokybės tyrimų stotyse matuojama koncentracija teršalų, kurių dėl žmonių ūkinės veiklos į aplinkos orą patenka daugiausia ir kurių vertinimą aplinkos ore reglamentuoja teisės aktai, galiojantys visoje Europos Sąjungoje.
Mūsų šalies tyrimų duomenys rodo, kad opiausios oro užterštumo problemos susijusios su kietųjų dalelių KD10 koncentracija. Kiekvienais metais pasitaiko atskirų dienų ar ilgesnių periodų, kai ir mūsų miestų ore fiksuojamas ženklus oro užterštumo šiuo teršalu padidėjimas ir jo koncentracija daugelyje miestų viršija paros ribinę vertę. Pagal teisės aktų, galiojančių visoje Europos Sąjungoje, reikalavimus kietųjų dalelių KD10 vidutinė paros koncentracija neturi viršyti ribinės vertės (50 μg/m3) daugiau kaip 35 dienas per metus.
Kietųjų dalelių poveikis sveikatai
Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. Į orą išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir jų išmetimo šaltiniai.
Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują. KD10 dalelės (kurių dydis yra nuo 2,5 μm iki 10 μm) kelia didžiausią susirūpinimą, kadangi jos yra pakankamai mažos, kad galėtų prasiskverbti giliai į plaučius ir taip sukelti didelę grėsmę žmogaus sveikatai.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumui kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis.
Ką daryti padidėjus aplinkos oro taršai?
Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užterštos aplinkos poveikiui.
Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių. Būnant patalpoje būtų gerai neatidarinėti orlaidžių, langų, o patalpų vėdinimui naudoti oro kondicionierius su filtrais. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuodami autotransporto priemonėmis sandariai uždarykite langus. Keliaudami dviračiu venkite intensyvaus eismo gatvių.
Sergantiesiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga, o blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.
Likime sveiki!
Informacijos šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra
