Kovo 26 d. ir 27 d. kietųjų dalelių (KD10) vid. 24 val. koncentracija didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir Kėdainiuose viršijo ribinę vertę.
Pagrindinės priežastys, nulėmusios padidėjusią taršą:
1) pakeltoji tarša (dėl žmogaus veiklos ir dėl vėjo) nuo gatvių ir kelkraščių, išsausėjusių plotų bei statybviečių (pvz., Kaune, Petrašiūnuose šalia OKTS vyksta statybos…),
2) smulkiosiomis dalelėmis užteršta oro masė atkeliavo iš Lenkijos, Kaliningrado srities, kur gali būti didesni deginamos žolės plotai,
3) jau žydi lazdynai, todėl žiedadulkių indėlis KD koncentracijai irgi prisideda,
4) šildymas vis dar vyksta tiek centralizuotai, tiek ir individualiai.
Visų gyventojų prašome nedeginti pernykštės žolės laukuose. Savivaldybėms savo teritorijose rekomenduojama nuolatos valyti gatves, taip kad dulkės nuo paviršių nebūtų papildomai pakeliamos į orą; esant galimybėms – gatves plauti švariu vandeniu. Statybvietėse nuolatos turi būti taikomos priemonės dulkėtumui sustabdyti (matavimai rodo, kad statybų plotuose priemonės arba netaikomos, arba taikomos neefektyviai).
Kietųjų dalelių poveikis sveikatai
Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. Į orą išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir jų išmetimo šaltiniai.
Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują. KD10 dalelės (kurių dydis yra nuo 2,5 μm iki 10 μm) kelia didžiausią susirūpinimą, kadangi jos yra pakankamai mažos, kad galėtų prasiskverbti giliai į plaučius ir taip sukelti didelę grėsmę žmogaus sveikatai.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumui kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis.
Ką daryti padidėjus aplinkos oro taršai?
Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užterštos aplinkos poveikiui.
Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių. Būnant patalpoje būtų gerai neatidarinėti orlaidžių, langų, o patalpų vėdinimui naudoti oro kondicionierius su filtrais. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuodami autotransporto priemonėmis sandariai uždarykite langus. Keliaudami dviračiu venkite intensyvaus eismo gatvių.
Sergantiesiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga, o blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.
Likime sveiki!
Informacijos šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra
