Birželio 22 d. kietųjų dalelių (KD10) koncentracija Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Kėdainiuose viršijo žmonių sveikatos apsaugai nustatytą paros ribinę vertę. Taršus epizodas sietinas su besitęsenčia kaitra, transporto ir pakeltąja tarša. Be to, dalis teršalų pietryčių krypčių oro masių galėjo būti atnešti iš kitų šalių. Dėl saulėtų ir karštų orų padidėjo ir ozono koncentracija aplinkos ore – Jonavoje šio teršalo 8 val. maksimali vertė viršijo normą.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis daugelyje vietovių lankysis trumpų liūčių debesys, o nuo Joninių slops ir karštis. Šiandien nepastoviai debesuota. Vietomis trumpas lietus, perkūnija. Suksis pietryčių, pietų krypties vėjas, vakariniame šalies pakraštyje pereinantis į vakarų. Birželio 23-os dieną daug kur trumpi lietūs su perkūnija. Kai kur lis smarkiai, iškris kruša. Praslinks vidutinio stiprumo pietryčių, pietų vėjas, pereinantis į pietvakarių. Per perkūniją vėjo gūsiai sustiprės. Birželio 24-os naktį daug kur, dieną vietomis trumpi lietūs, perkūnija. Vėjas besikeičiančios krypties, vidutinio stiprumo.
Birželio 23-24 d. vyraus nepalankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui. Išliks didelė kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos paros ribinės vertės viršijimo tikimybė dėl nenuslūgstančių karščių, transporto, pakeltosios taršos ir iš kitų šalių atneštų teršalų. Birželio 25 d. oro kokybė jau bus geresnė.
Savivaldybėms rekomenduojama intensyviai drėkinti gatves ir šaligatvius, gyventojams vengti intensyvios veiklos lauke.
Kietųjų dalelių poveikis sveikatai
Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. Į orą išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir jų išmetimo šaltiniai.
Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują. KD10 dalelės (kurių dydis yra nuo 2,5 μm iki 10 μm) kelia didžiausią susirūpinimą, kadangi jos yra pakankamai mažos, kad galėtų prasiskverbti giliai į plaučius ir taip sukelti didelę grėsmę žmogaus sveikatai.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumui kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis.
Ką daryti padidėjus aplinkos oro taršai?
Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užterštos aplinkos poveikiui.
Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių. Būnant patalpoje būtų gerai neatidarinėti orlaidžių, langų, o patalpų vėdinimui naudoti oro kondicionierius su filtrais. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuodami autotransporto priemonėmis sandariai uždarykite langus. Keliaudami dviračiu venkite intensyvaus eismo gatvių.
Sergantiesiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga, o blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.
Likime sveiki!
Informacijos šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra
