Vasario 22 d. dėl užterštos oro masės iš pietų, teršalų (KD10; NO2) koncentracijos aplinkos ore viršijo nustatytas ribines vertes visoje šalyje. Smulkiųjų kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija aplinkos ore taip pat ženkliai padidėjo iki pavojingo sveikatai lygio.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, po vėsesnės dienos vėl atplūs šiluma. Vasario 23 d. daug kur numatomi nedideli krituliai, daugiausia lietus, dulksna. Vietomis rūkas. Rytą plikledis, kai kur lijundra. Vėjas pietryčių, pereinantis į pietų, pietvakarių, vidutinio stiprumo. Vasario 24 d. vietomis nedideli krituliai, daugiausia lietus, dulksna. Naktį daug kur, dieną vietomis rūkas. Naktį rytinėje šalies pusėje plikledis, kai kur lijundra. Vėjas pietvakarių, vidutinio stiprumo.
Vasario 23-25 d. vyraus nepalankios meteorologinės sąlygos aplinkos oro teršalų sklaidai. Visoje šalies teritorijoje teršalų koncentracijos nuosekliai didėja nuo sekmadienio (vasario 21 d.) dėl taršios oro masės pernašos iš pietų. Aukštos koncentracijos (KD10; KD2,5; NO2) išsilaikys kelias dienas. Labai didelė tikimybė, kad kietųjų dalelių KD10 24 val. ribinė vertė bei azoto dioksiodo 1 val. ribinė vertė gyvenvietėse vėl bus viršyta (santykinai žemesnės, bet vistiek labai taršios koncentracijos bus apie vidurdienį).
Rekomenduojame riboti aktyvią veiklą lauke. Nedeginti, nekurti jokių laužų. Pagal galimybes būstų patalpų nešildyti kietuoju kuru (pvz., šią savaitę naudoti dujinį ar elektrinį šildymą). Energetikos įmonėms griežtai kontroliuoti azoto oksidų išmetimus į aplinkos orą.
Kietųjų dalelių poveikis sveikatai
Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. Į orą išmetamos kietosios dalelės labai skiriasi savo fizine ir chemine sudėtimi, skirtingi yra dalelių dydžiai ir jų išmetimo šaltiniai.
Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują. KD10 dalelės (kurių dydis yra nuo 2,5 μm iki 10 μm) kelia didžiausią susirūpinimą, kadangi jos yra pakankamai mažos, kad galėtų prasiskverbti giliai į plaučius ir taip sukelti didelę grėsmę žmogaus sveikatai.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumui kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis.
Ką daryti padidėjus aplinkos oro taršai?
Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užterštos aplinkos poveikiui.
Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių. Būnant patalpoje būtų gerai neatidarinėti orlaidžių, langų, o patalpų vėdinimui naudoti oro kondicionierius su filtrais. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuodami autotransporto priemonėmis sandariai uždarykite langus. Keliaudami dviračiu venkite intensyvaus eismo gatvių.
Sergantiesiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga, o blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.
Likime sveiki!
Informacijos šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra
