Liepos 8-oji paskelbta Tarptautine alergijos diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į alergijos priežastis.
Alergija – tai neįprasta organizmo imuninės sistemos reakcija į aplinkoje esančias medžiagas, kurios daugeliui žmonių visiškai nekenksmingos. Žmonių, sergančių alergija, imuninė sistema atpažįsta tas medžiagas kaip kenksmingas (jos dar vadinamos alergenais) ir sukelia reakcijas, kurios yra pavojingos mūsų sveikatai.
Alergiškumą skatina: didėjanti aplinkos tarša, nenatūralūs maisto produktai, vaistų ir buitinės chemijos medžiagų vartojimas, netgi stresas. Alergija gali išsivystyti ir tuomet, jei stengiamasi gyventi pernelyg steriliai, jei mama kūdikį saugo nuo bet kokių dulkių ir bakterijų. Tuomet jo imunitetas nuo pirmų dienų neišmoksta kovoti.
Taip pat Alergijos išsivystymui didelę reikšmę turi paveldimumas. Jeigu vienas iš tėvų yra alergiškas, tikimybė, kad vaikui išsivystys alergija yra apie 40 proc. Jei alergiški abu tėvai, rizika padidėja iki 60–80 proc.
Manoma, kad alergijos atveju organizmo šalinimo sistemos (kepenys, inkstai, virškinimo traktas) yra perkrautos, todėl organizmas toksinus šalina per odą (atopinis dermatitas, alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas ir kt.) ar per kvėpavimo takų gleivinę (alerginis rinitas, bronchinė astma).
Alergijos prevencija:
Alergijai galima užkirsti kelią, jeigu vaikas žindomas pirmuosius keturis-šešis mėnesius. Nėščiosios ir jų artimieji neturėtų rūkyti, vaiką reikia saugoti nuo tabako dūmų. Vertėtų kaip įmanoma labiau pasirūpinti tinkamu patalpų klimatu, priežiūra, valymu, tinkamai pasirinkti valymo priemones. Svarbu atkreipti dėmesį į kosmetikos, parfumerijos, asmens higienos sudėtį bei juose esančias medžiagas. Sezono metu įsitikinti ar augalai esantys šalia nesukelia alergijos, šienligės.
Alergijos gydymo būdai:
- specifinė alergenų imunoterapija,
- gydymas vaistais ir kitais būdais.
Per 2005–2014 m. Lietuvoje alerginių ligų pasireiškimo dažnis išaugo nuo 30,8 iki 44,5 asmens 1000 gyventojų. Sparčiausiai daugėja sergančių vaikų. Jei 2005 m. alergija pasireiškė 74 vaikams iš 1000, tai po dešimtmečio jau net 127. Statistika vien Lietuvoje aiškiai įspėja, kad prasidėjo vadinamoji trečioji vaikų alergizacijos banga. Manoma, kad tai lemia aplinkos tarša, susijusi su chemizacija, oro tarša kietosiomis dalelėmis ir klimato atšilimas, prailginantis žiedadulkių sklaidą.
Netgi alergija vaistams sudaro 15 proc. visų vaistų šalutinių poveikių ir paveikia apie 7 proc. žmonių populiacijos. Apie 16 proc. tirtų vaikų buvo alergiški maisto produktams: dažniausiai vaisiams ir uogoms, pieno produktams, kiaušiniams, šokoladui.
Kėdainių rajono savivaldybes visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Neringa Somaitė.
