Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurui bendradarbiaujant su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru ir Sveikatos apsaugos ministerija, Higienos institutu, 2010 m. Kėdainių rajone buvo atlikti du tyrimai – Mokinių mitybos tyrimas ir Mokinių vykimo į mokyklą ir grįžimo iš jos saugos tyrimas.

Mokinių mitybos bei mokinių vykimo į mokyklą ir grįžimo iš jos saugos tyrimai buvo vykdomi kartu su minėtomis institucijomis, įgyvendinant Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2006-2013 metų strategijos įgyvendinimo 2009-2013 metų plano priemones. Tyrimai atlikti 26 savivaldybėse, duomenų rinkimą jose atliko Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai.

 Mokinių mitybos tyrimas buvo atliekamas atsitiktinai atrinktose Kėdainių rajono mokyklose. Mokinių pasiskirstymas pagal klases maždaug vienodas – po trečdalį ketvirtokų, septintokų ir vienuoliktokų. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos mokinių mitybos ypatumus.

Mokinių mitybos tyrimas įvertino mokinių mitybos ypatumus, nustatė mokinių sveikos mitybos žinių poreikį. Anketinė daugiau nei 3,5 tūkst. mokinių (Kėdainių raj. dalyvavo 148 respondentai) apklausa taip pat padėjo įvertinti mokyklose pradėtas diegti naujoves.

Kėdainių rajone mokinių mitybos tyrime dalyvavo 42,6 proc. miesto mokinių ir 57,4 proc. kaime besimokančių moksleivių.

Tyrimo metu pastebėta, kad kaimo 70 proc. mokinių ir tik 30 proc. miesto mokinių kasdien valgo pietus, pusryčius ar pavakarius mokyklos valgykloje/bufete. Nevalgymo mokyklos valgykloje priežastis miesto mokiniai įvardijo 56,8 proc. – per brangu, kaimo mokiniai  60,6 proc. neskanu arba nespėja pavalgyti, nes per trumpa pertrauka.

Kalbat apie maisto pasirinkimo dažnumą, matome, kad kaime besimokantys moksleiviai 72,7 proc. kasdien mokykloje valgo sriubą, tačiau tik maža dalis 27,3 proc. miesto mokinių kasdien mokykloje pasirenka sriubą. Tokia pati tendencija stebima antrojo patiekalo pasirinkime – tik 27,7 proc. miesto mokinių ir 72,3 proc. kaimo mokinių kasdien valgo antrąjį patiekalą. Tokią tendenciją galėtų lemti didelis socialiai remtinų vaikų skaičius kaimo vietovėse – šie mokiniai gauna nemokamą maitinimą mokykloje, todėl ir renkasi sriubą bei antrąjį patiekalą dažniau nei miesto mokiniai.

Tyrimas parodė, jog mokinių mityba yra nepakankamai racionali: tik 43,3 proc. miesto bei šiek tiek daugiau kaimo 54,3 proc. kasdien valgo vaisius ir daržoves, pieno produktus kasdien vartoja beveik pusė apklaustųjų, traškučius kasdien valgo net 81,8 proc. kaimo mokinių ir 18,2 proc. miesto mokinių, saldžiuosius gazuotus gėrimus geria kasdien 94,7 proc. kaime besimokančių mokinių ir tik 5,3 proc. mieste besimokančių mokinių, saldumynus kasdien valgo 38,9 proc. kaimo mokinių ir 61,1 proc. miesto moksleivių. Išanalizavus duomenis matome, jog būtinas didesnis dėmesys kaimo mokiniams sveikos mitybos temomis.

Daug laiko vaikai praleidžia mokykloje. Svarbu, ar moksleiviams yra sudarytos sąlygos pavalgyti ir koks maistas siūlomas. Vaikai nori būti savarankiški ir patys sprendžia, kokį maistą jiems pasirinkti, tačiau ne visada jų pasirinkimas būna teisingas.

Moksleivių mitybos problemos:

• nevalgo pusryčių;
• užkandžiauja saldžiai ir riebiai – valgomi bulvių traškučiai, bandelės, šokoladas, saldainiai, ledai;
• geria daug saldžių gėrimų;
• mėgsta greitai pagaminamą maistą: dešreles, žuvies pirštelius, picą ir kt.;
• vartoja mažai daržovių;
• bando įvairias dietas, ypač merginos.

Dėl nesveikos mitybos moksleiviams gali trūkti įvairių maisto medžiagų. Trūkstant jodo gali sutrikti skydliaukės funkcija, sumažėti darbingumas, mokymosi galimybės. Fluoro trūkumas sudaro sąlygas danties ėduoniui vystytis. Dažnas saldumynų vartojimas taip pat kenkia dantims. Trūkstant geležies, vystosi anemija, kuriai būdinga silpnumas, fizinio ir protinio pajėgumo sumažėjimas, atsparumo infekcijoms sumažėjimas. Dėl kalcio trūkumo sutrinka kaulų vystymasis, būna mažas jų tankis, todėl padidėja rizika senatvėje susirgti osteoporoze. Per didelė maisto energetinė vertė skatina nutukimo vystymąsi. Nutukimas yra širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, cukrinio diabeto ir kitų ligų rizikos veiksnys. Jei su maistu gaunama per mažai energijos, sutrinka vaiko augimas ir vystymasis, būna per mažas jo svoris.

Tyrimo rezultatai padės planuoti sveikatingumo programas, toliau ieškoti racionalių ir efektyvių būdų mokinių mitybos gerinimui. Pavyzdžiui, tyrimas parodė, kad ne visi moksleiviai spėja pavalgyti per pietų pertrauką, todėl siūloma inicijuoti pietų pertraukos prailginimą tose mokyklose.
Mokinių vykimo į mokyklą ir grįžimo iš jos saugos tyrimu siekta įvertinti, ar mokyklų aplinka, organizuotas pavėžėjimas užtikrina galimybę saugiai mokiniui pasiekti mokyklą, ar saugiai jaučiasi ir elgiasi patys mokiniai vykdami į mokyklą ir grįždami iš jos.
Tikslas – įvertinti mokinių saugaus atvykimo/išvykimo į/iš mokyklos galimybes mokyklos aplinkos aspektu.

Tyrimas parodė, kad daugumos Lietuvos mokyklų išorinė aplinka yra pritaikyta saugiam mokinių atvykimui į mokyklą ir grįžimui iš jos. Tačiau tyrimo metu buvo nustatyti ir pagrindiniai rizikos veiksniai, mažinantys mokinių saugą. Tai – atšvaitų, dviratininko liemenių ir šalmų nenešiojimas, nekonstruktyvus laiko leidimas laukiant autobuso, grūstys autobusuose ir kt.

Mokinių vykimo į mokyklą ir grįžimo iš jos saugos tyrime 120 mokinių  – maždaug vienodai – po 40 – trečios, penktos ir devintos klasės.

Tyrimo metu Kėdainių rajone didžioji dalis 73 proc. trečių klasių mokiniai nešioja atšvaitus tamsiuoju paros metu, tačiau atsakant į klausimą apie 5-9 klasių mokinių atšvaitų nešiojimo įpročiai skyrėsi: 66 proc. mergaičių atšvaitus nešiojo tamsiuoju paros metu ir tik 33,3 proc. berniukų nešiojo atšvaitus tamsiuoju paros metu. Vadinasi mergaitės turi mažesnę riziką pakliūti į įvairias eismo nelaimes ir kt. nelaimingus atsitikimus.
Kalbant apie saugos diržų segėjimą važiuojant automobiliu tyrimo metu pastebėta, jog visada saugos diržus prisisega tik 25 proc. berniukų, kartais prisisega pusė apklaustųjų berniukų, o 75 proc. berniukų to nedaro niekada. Kalbant apie mergaites pastebime, kad jų elgesys yra daug saugesnės – visada diržus prisisega 75 proc. apklaustų 5-9 klasių moksleivių.

Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, rekomenduojama ne tik tobulinti teisinę bazę, bet ir inicijuoti įvairias mokinių saugą didinančias priemones savivaldybės, mokyklos lygmenyje (atšvaitų nešiojimo tyrimus, tėvų informavimą, mokinių pavežėjimo mokykliniais autobusais optimizavimą, vaikų užimtumą mokyklose ir pan.).

Parengė: Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Rūta Ardavičienė