Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Visuomenės sveikatos tyrimo skyrius, remdamasis visoje Lietuvoje 2016 ir 2020 metais atliktų mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos stebėsenos tyrimų rezultatais, parengė mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos pokyčių analizę. Anketas tiek 2016 m., tiek 2020 m. užpildė daugiau kaip 35 tūkst. Lietuvos 5-ų, 7-ų ir 9-ų (pirmųjų gimnazijos) klasių mokinių. Lyginama 2016 m. ir 2020 m. atliktų mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos stebėsenos tyrimų rodikliai. Rodikliai suskirstyti į tris grupes:
– laimingumas, sveikatos vertinimas;
– sveikatos elgsena (fizinis aktyvumas, prie ekranų praleistas laikas, mitybos įpročiai ir burnos higiena);
– rizikingas elgesys (tabako, elektroninių cigarečių rūkymas, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas, saugumas kelyje, fizinės bausmės ir patyčios mokykloje).
Per ketverius metus subjektyvus laimingumo ir savo sveikatos vertinimas tarp Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų pablogėjo. 2020 m. tik 7 iš 10 mokinių jautėsi laimingi arba labai laimingi galvodami apie savo dabartinį gyvenimą, 2016 m. tokių mokinių buvo beveik 9 iš 10. Vertinant mokinių subjektyvų laimingumo ir savo sveikatos įsivertinimą pagal demografinius veiksnius (lytį, klasę), stebima tendencija, kad prastesnis vertinimas būdingesnis mergaitėms ir vyresnių klasių mokiniams. Kėdainių r. mokyklinio amžiaus vaikų laimingumo ir savo sveikatos vertinimas taip pat pablogėjo lyginant 2016 ir 2020 metus.
Mokinių fizinis aktyvumas (ne pamokų metu) per ketverius metus šiek tiek pagerėjo, tačiau išliko ganėtinai žemas. 2020 m. kasdien, ne pamokų metu, mankštinosi ar sportavo bent 60 min. per dieną kas septintas mokinys (14 proc.). Žemesnis fizinis aktyvumas būdingesnis mergaitėms nei berniukams. Stebėta, kad mokiniai daugiau laiko praleidžia prie ekranų – televizoriaus, kompiuterio, planšetės, išmaniojo telefono ir kitų prietaisų, pavyzdžiui, 2020 m. 9 klasės mokiniai 2,5 karto dažniau nei 5 klasės mokiniai nurodė, kad 4 ir daugiau valandų praleido prie ekranų.
Įvertinus mokinių mitybos įpročius galima teigti, kad tik kas antras Lietuvos mokinys pusryčiavo kiekvieną dieną ir per ketverius metus ši situacija nepagerėjo, Kėdainių rajone taip pat. Ypatingai Kėdainių rajone sumažėjo 7 klasės pusryčiaujančių kiekvieną dieną mokinių dalis – 2016 m. buvo 51,3 proc., o 2020 m. tik 34,2 proc. Vertinant Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų daržovių ir vaisių vartojimą pastebėta, kad tik kas trečias mokinys daržoves ir vaisius vartojo kasdien. Stebėta, kad mergaitės daržoves ir vaisius vartojo dažniau negu berniukai. Taip pat daržovių, vaisių vartojimo įpročiams įtakos turėjo mokinių amžius – vyresni mokiniai vaisius vartojo kasdien rečiau nei jaunesni mokiniai. Nuo 2016 m. padėtis šiek tiek pagerėjo mokinių burnos higienos įpročiai. 2020 m. 57 proc. mokinių dantis valėsi 2 ir daugiau kartų per dieną. Berniukai gerokai rečiau valėsi dantis 2 kartus per dieną, lyginant su mergaitėmis.
Gyvensenos tyrimo duomenys atskleidė, kad tabako gaminių rūkymas kito mažėjimo linkme. 2020 m. bent kartą per 12 mėn. tabako gaminius rūkė kas 8 mokinys, o 2016 m. – kas 6. Kita vertus, reikia pažymėti, kad išaugo elektroninių cigarečių rūkymas tarp mokinių – bent kartą per paskutinius 12 mėn. Jeigu 2016 m. elektronines cigaretes dažniau rūkė mieste gyvenantys mokiniai, tai 2020 m. šio skirtumo, priklausomo nuo gyvenamosios vietos, neliko. Palyginus Lietuvos ir Kėdainių r. mokyklinio amžiaus vaikų, kurie per paskutinius 12 mėn. bent kartą rūkė tabako gaminius arba elektronines cigaretes, 2016 ir 2020 metų dalies pokytį, pastebime, kad Kėdainių r. šių mokinių dalis yra mažesnė.
Vertinant alkoholio vartojimo įpročius pastebėta, kad 2020 m. kas devintas Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikas per paskutines 30 d. vartojo alkoholinius gėrimus, o kas penktas nurodė vartojęs alkoholį per paskutinius 12 mėn. Vertinant alkoholio vartojimo pokytį per ketverius metus pastebėta, kad mokiniai rečiau vartojo alkoholį per paskutines 30 d. ir paskutinius 12 mėn. Alkoholio vartoję dažniau nurodė vyresnių klasių mokiniai. Lyginant Lietuvos ir Kėdainių r. mokyklinio amžiaus vaikų, kurie per paskutinius 12 mėn. bent kartą vartojo alkoholinius gėrimus, dalies rodiklius, pastebime, kad Kėdainių r. šių mokinių dalis yra mažesnė. Taip pat sumažėjo Kėdainių r. mokyklinio amžiaus vaikų, kurie per paskutinius 12 mėn. bent kartą vartojo alkoholinius gėrimus, dalis, lyginant 2016 ir 2020 metus nuo 24 proc. atitinkamai iki 20,9 proc.
Be to, per ketverius metus sumažėjo Lietuvos mokinių, kurie per savo gyvenimą bandė psichotropinių medžiagų – kanapių ar kitų narkotikų. Ši problema – narkotinių medžiagų vartojimas – dažnesnė tarp vyresnių klasių mokinių, vertinant pagal lytį – tarp berniukų.
Vertinti mokyklinio amžiaus vaikų saugumo kelyje įpročiai. Tyrimo rezultatai parodė, kad mokinių, kurie visada nešioja atšvaitus tamsiu paros metu, dalis per ketverius metus sumažėjo nuo 27,5 proc. iki 25,6 proc. Atšvaitus dažniau nešiojo mergaitės, žemesnių klasių mokiniai ir kaime gyvenantys asmenys. O saugos diržą segėjusių mokinių dalis per stebimą laikotarpį padidėjo – 2020 m. saugos diržą važiuodami segėjo 4 iš 5 mokinių.
2020 m. gyvensenos stebėsenos tyrime 1 iš 12 Lietuvos mokinių nurodė, kad jį per paskutinius du mėnesius mušė ar kitaip fiziškai baudė tėvai, 2016 m. tėvų smurtą patyrė 1 iš 10 mokinių. Nors bendrai Lietuvoje per ketverius metus situacija pagerėjo, tačiau kai kuriose savivaldybėse ji nepakito arba net pablogėjo. Kėdainių rajone mokyklinio amžiaus vaikų, kuriuos per paskutinius 2 mėnesius mušė ar kitaip fiziškai baudė tėvai, dalis, lyginant su Lietuvos, buvo mažesnė (Kėdainių r. 5,4 proc., o Lietuvoje – 8,2 proc.). Vertinant patyčių mastą mokyklose paaiškėjo, kad per ketverius metus situacija Lietuvos mokyklose ženkliai pagerėjo. 2020 m. trečdalis mokinių nurodė, kad per paskutinius du mėnesius patyrė patyčias mokyklose, o 2016 m. patyčias patyrė beveik pusė mokinių. Analizuojant duomenis Kėdainių rajone galima pastebėti, kad ženkliai sumažėjo patyčias patyrusių mokinių – 2016 m. mokyklinio amžiaus vaikų, iš kurių tyčiojosi kiti mokiniai buvo 43,1 proc., o 2020 m. – 26,1 proc..
Apibendrinant galima teigti, kad daugiau vaikų užsiėmė aktyvia fizine veikla ne pamokų metu, rūpinosi burnos higiena, nurodė rečiau rūkę tabako gaminius, vartoję alkoholinius gėrimus, psichotropines medžiagas (kanapes, kitus narkotikus), lyginant 2016 ir 2020 m. tyrimų rezultatus. Taip pat stebėtos gerėjančios tendencijos: mažiau tėvų skyrė fizines bausmes vaikams, mokiniai nurodė, kad rečiau patyrė patyčias ir patys tyčiojosi iš kitų mokinių mokyklose. Kita vertus, per ketverius metus įvyko ir neigiamų pokyčių: mažesnė dalis mokinių jautėsi laimingi ar labai laimingi vertindami savo dabartinį gyvenimą, savo sveikatą vertino kaip gerą ar labai gerą, pusryčius, daržoves ir vaisius valgė kiekvieną dieną. Taip pat daugiau mokinių nurodė, kad praleidžia 4 ir daugiau valandų prie ekranų, rūko elektronines cigaretes ar naudoja kitus elektroninius prietaisus, skirtus rūkyti.
Parengė:
Sandra Buinovskienė
Kėdainių visuomenės sveikatos centras
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną
