2006 metais Pasaulinė hipertenzijos lyga (WHL) kartu su Tarptautine hipertenzijos draugija (ISH) ir kitomis organizacijomis paskelbė gegužės 17 dieną Pasauline hipertenzijos diena. Ši diena buvo paskelbti siekiant atkreipti viso pasaulio gyventojų dėmesį, o kartu ir didinti supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmes bei pasekmes sveikatai.

Hipertenzija – kas tai?

Arterinė hipertenzija, arba trumpai tariant padidėjęs kraujospūdis. Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas.

Hipertenzija diagnozuojama, jei, matuojant dvi dienas, sistolinis kraujospūdis abi dienas yra ≥140 mmHg ir (arba) diastolinis kraujospūdis abiem dienomis yra ≥90 mmHg (kraujospūdis matuojamas dviejais rodikliais; pirmasis (sistolinis) skaičius rodo spaudimą kraujagyslėse, kai kiekvieno širdies susitraukimo metu, antrasis (diastolinis) skaičius rodo slėgį kraujagyslėse, kai širdis ilsisi tarp dūžių).

Situacija Lietuvoje.

Padidėjęs arterinis kraujospūdis (arterinė hipertenzija) yra vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. PSO duomenimis, arterine hipertenzija serga 1,13 mlrd. žmonių pasaulyje. Daugelio šalių patirtis rodo, kad gerėjant arterinio kraujospūdžio kontrolei, mažėja gyventojų sergamumas ir mirtingumas nuo galvos smegenų insulto, miokardo infarkto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų.

Pagal Lietuvos gyventojų sveikatos duomenis (2020m.), atlikto tyrimo duomenis, rezultatai parodė, kad per metus iki apklausos 69 proc. 25 metų ir vyresniems gyventojams (moterų – 76 proc., vyrų – 61 proc.) medicinos specialistas matavo arterinį kraujospūdį.

Mažiausia vyrų ir moterų, kuriems medicinos specialistas matavo kraujospūdį, dalis buvo 25–44 metų amžiaus grupėje (moterų – 60 proc., vyrų – 45 proc.).

Diagramoje atsispindi procentas 25 metų ir vyresnių gyventojų, kuriems buvo matuotas arterinis kraujospūdis per pastaruosius 12 mėnesius, pagal amžiaus grupes 2014 ir 2019 m.

Hipertenzijos simptomai.

Hipertenzija dažnai yra vadinama „tyliuoju žudiku“. Dauguma žmonių, kurie jau serga hipertenzija, apie šią problemą net neįtaria, nes ši liga gali neturėti jokių aiškių įspėjamųjų ženklų ar simptomų.

Dažnai pasireiškiantys hipertenzijos simptomai:

• Ankstyvi rytiniai galvos skausmai;
• Kraujavimas iš nosies;
• Nereguliarus širdies ritmas;
• šaltos galūnės;
• Regėjimo pokyčiai;
• Zvimbimas ausyse. ir kt.

Sunki hipertenzija gali sukelti:

• Nuovargį;
• Pykinimą;
• Vėmimą;
• Sumišimą;
• Nerimą;
• Krūtinės skausmą;
• Raumenų drebulį ir kt.

Vienintelis būdas nustatyti hipertenziją – sveikatos priežiūros specialistas turi išmatuoti kraujospūdį. Kraujospūdžio matavimas yra greitas ir neskausmingas. Nors asmenys gali patys matuotis kraujospūdį naudodami automatinius prietaisus, sveikatos specialisto atliktas įvertinimas yra svarbus norint tiksliai ir profesionaliai įvertinti būklę ir rizikas.

Rizikos faktoriai.

Nepalankus sveikatai gyvenimo būdas yra itin svarbus rizikos faktorius hipertenzijos atsiradimui. Vienas iš faktorių yra nesveika mityba (per didelis druskos vartojimas, dieta, kurioje gausu sočiųjų riebalų ir transriebalų, mažas vaisių ir daržovių vartojimas), kitas faktorius, kuris taip pat priklauso nuo mūsų pačių fizinis pasyvumas, ir be abejo tabako ir alkoholio vartojimas, jau esančios būklės tokios kaip antsvoris ar nutukimas. Svarbu nepamiršti ir įtampos ar streso, kurie taip pat turi tiesioginės įtakos hipertenzijos atsiradimui.

Taip pat rizikos faktoriai yra ir šeimos istorija, genetika, amžius, gretutinės ligos tokios kaip diabetas ar inkstų ligos.

Hipertenzijos profilaktika

Užkertant kelia hipertenzijai mes taip pat mažiname riziką susirgti ir kitomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Kokių veiksmų galime imtis kiekvienas, kad sumažintume hipertenzijos riziką:

• Sumažinti druskos suvartojimą;
• Valgyti daugiau vaisių ir daržovių;
• Užsiimti reguliariu fiziniu aktyvumu;
• Vengti tabako;
• Vengti alkoholio vartojimo;
• Riboti maisto, kuriame yra sočiųjų riebalų, vartojimą;
• Pašalinti ar sumažinti transriebalų savo dietoje.

Svarbu nepamiršti situacijos stebėsenos ir valdymo:

• Streso mažinimas ir valdymas
• Reguliarus kraujospūdžio tikrinimas;
• Gydyti aukštą kraujospūdį;
• Stebėti ir reguliuoti kitus sveikatos faktorius.

Parengė Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Rima Proscevičiūtė, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos medžiagą