Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva, vasario 4-oji paskelbta Pasauline kovos su vėžiu diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į vėžio profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, į neužkrečiamųjų ligų prevenciją, fizinio aktyvumo ir sveiko gyvenimo būdo įtaką, užkertant kelią pavojų žmogaus gyvybei keliantiems onkologiniams susirgimams.
Pasaulio visuomenės sveikatos ekspertų duomenimis, fiziškai neaktyvus gyvenimas yra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių apie 21–25 proc. susirgimų krūties ir storosios žarnos vėžiu, 27 proc. diabeto atvejų, 30 proc. širdies–kraujagyslių ligų pasaulyje. Riziką susirgti šiomis ligomis didina ir nesveika mityba, tabako ir alkoholinio vartojimas, stresas.
Naujausiose PSO rekomendacijose teigiama, kad mažiausiai 150 min. per savaitę aktyvios fizinės veiklos tiems, kam daugiau nei 18 metų, sumažina riziką susirgti bet kuria neužkrečiamąja liga, netgi vėžiu. Vaikams nuo 5 iki 17 metų aktyviai sportuoti per savaitę reikėtų nemažiau nei 1 valandą.
Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 žmonių, apie 80 tūkst. žmonių šiuo metu serga onkologinėmis ligomis. Beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio. Tarp vyrų susirgimų vėžiu Lietuvoje šiuo metu pirmą vietą užima priešinės liaukos vėžys, tarp moterų – krūties vėžys. Didelį susirūpinimą medikams kelia didėjantis sergamumas storosios žarnos vėžiu.
Krūties vėžys – Lietuvoje labiausiai paplitusi moterų vėžinė liga. Krūties vėžiu per savo gyvenimą suserga maždaug kas devinta moteris. Dažniausiai krūties vėžys užklumpa vyresnes nei 50 metų moteris, bet kartais susargdina ir jaunesnes. Vyrai taip pat serga krūties vėžiu, tačiau retai ir sudaro mažiau negu 1% visų krūties vėžio atvejų. Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai), kurioms kartą per 2 metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas.
Kasmet vis daugiau Lietuvos vyrų kreipiasi į gydytojus dėl prostatos sutrikimų. Dažniausiai prostatos vėžys išsivysto vyresnio amžiaus vyrams. Daugeliu atvejų prostatos vėžys auga lėtai, dėl jo nepakinta gyvenimo kokybė, todėl aktyvaus gydymo gali ir neprireikti. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, kuriems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (toliau – PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, kuris prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.
Žarnyno vėžys taip pat viena iš labiausiai paplitusių vėžinių ligų. Vėžio registro duomenimis žarnyno vėžys kiekvienais metais nustatomas daugiau negu 1600 Lietuvos gyventojų. Sergančiųjų skaičius kasmet didėja 3–6 procentais, kitaip tariant, žarnyno vėžys kasmet papildomai diagnozuojamas dar apie 50 žmonių. Žarnyno vėžys yra bendras terminas, kuriuo dažniausiai apibūdinamas storosios žarnos sienelėje pradėjęs augti piktybinis navikas. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.
Jei esate tokio amžiaus, kai galite dalyvauti vėžio ir kitose prevencijos programose, pasinaudokite valstybės suteikiamomis nemokamomis galimybėmis pasitikrinti savo sveikatą.
Parengė: Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną Daiva Mickevičienė
