Rugsėjo 29-ąją Pasaulinės širdies federacijos iniciatyva minima Pasaulinė širdies diena. 2020 metų šūkis – „Su širdies ir kraujagyslių ligomis kovokime iš širdies“.
Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, buvo ir tebėra pagrindinė mirties priežastis. Pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai. Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyksta 56,1 procentas visų mirčių. 2019 m. Kėdainių rajone ligotumas lėtinėmis reumatinėmis širdies ligomis buvo 0,9 asm. /1000 gyventojų, kai tuo tarpu Lietuvoje 0,62 asm. /1000 gyv. Mūsų rajone šia liga sirgo 2017 m. – 41 asmuo, 2018 m. – 27, 2019 m. – 38. 2019 m. rajone ligotumas dėl ūmaus ir pakartotinio miokardo infarkto buvo 3,82 asm. /1000 gyventojų, o Lietuvoje – 3,45 asm. /1000 gyv.
Rajone dėl hipertenzinės širdies ligos 2017 m. mirė 19 asmenų, 2018 m. – 24 asmenys, 2019 – 14 asmenų. Dažniausiai nuo šios ligos miršta moterys, nei vyrai. Nuo ūminio miokardo infarkto 2017 m. mirė 13 asmenų, 2018 m. – 19, 2019 m. – 17. Rajone pastebimas didelis mirtingumas dėl lėtinės išeminės širdies ligos (2017 m. – 270 asmenų, 2018 m. – 245, 2019 m. – 272). Nuo šios ligos taip pat daugiausia miršta moterys, nei vyrai.
Rizikos veiksnių įtaka širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui įrodyta seniai. Liga prasideda ne nuo skausmų krūtinėje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau – nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei – endoteliui. Rizikos veiksnys – tai neigiamas asmeninis ir aplinkos poveikis, paskatinantis aterosklerozės išsivystymą ir sukeliantis širdies ir kraujagyslių ligas. Išskiriami trys pagrindiniai rizikos veiksniai: kraujo riebalų arba lipidų perteklius (dislipidemija), padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) ir rūkymas.
Profilaktika. Šviežiose daržovėse, vaisiuose, grūduose, ankštiniuose gausu antioksidantų (vitaminų, flavonoidų, katechinų ir kt. medžiagų), saugančių nuo aterosklerozės ir kitų kraujotakos ligų. Antioksidantai mažina cholesterolio kiekį, neleidžia susidaryti kraujo krešuliams, padeda išvengti uždegimo, saugo organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio ir stabdo senėjimo procesus. Stipriausiomis antioksidacinėmis savybėmis pasižymi vitaminai E ir C bei selenas. Vitamino E gausu žalialapėse daržovėse, grūduose, aliejuje, riešutuose. Vitamino C daugiausia citrusiniuose vaisiuose, braškėse, juoduosiuose serbentuose, spanguolėse, pomidoruose, kopūstuose, erškėtuogėse. Seleno gaunama su mėsa, ypač su vištiena, grūdiniais produktais, sėlenomis, žuvimi. Taip pat širdžiai būtini mikroelementai –kalis ir magnis. Kasdien su maistu turi būti gaunama apie 2,5 g kalio ir 300 mg magnio. Kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį, reguliuoti širdies ritmą, gydyti nuo padidėjusio kraujospūdžio. Daugiausia kalio yra bananuose, bulvėse, džiovintuose vaisiuose (slyvose, razinose), pomidoruose, kopūstuose, riešutuose. Labai svarbu tikrinti gliukozės kiekį kraujyje, nes jei cukrinis diabetas nustatomas ir pradedamas gydyti laiku, tai gali sumažinti koronarinės širdies ligos grėsmę ir pagerinti jau sergančiųjų šia liga prognozę.
Visuomenės sveikatos biuras kviečia visus pasirūpinti savo širdies sveikata, pasidomėti ir pagal galimybes užsiregistruoti į Sveikatos stiprinimo programą, skirtą širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai.
Visuomenės sveikatos specialistė,
vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną
Daiva Mickevičienė
