Šių metų (2022m.) liepos 15-19 dienomis Kėdainių rajono savivaldybės sveikatos biuras organizavo pirmąją dieninę ,,Mano 5 pojūčiai” stovyklą, kuri buvo skirta 6-7 metų vaikams, o liepos 22-26 dienomis vyko antroji dieninė ,,Mano 5 pojūčiai” stovykla skirta 8-10 metų vaikams.
Stovykla finansuota iš valstybės tikslinės dotacijos lėšų vadovaujantis Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo teikimo tvarkos aprašu. Atliktos anketinės apklausos prieš stovyklą ir po stovyklos bei vertinti rezultatai.
Simona Pavolytė, klinikinės psichologijos specialistė, šių stovyklų moderatorė, pasidalino informacija apie veiklas edukacinių ir kūrybinių užsiėmimų įvairovę bei jų svarbą.
Stovyklos edukaciniuose ir kūrybiniuose užsiėmimuose buvo ugdomos besivystančios vaiko fizinės, emocinės ir psichologinės savybės, prisitaikant pagal vaiko raidos etapą, įgūdžius ir jausmus. Atsižvelgiant į tai, vaikų stovykla buvo vykdoma dvejomis pamainomis – pirma pamaina jaunesnių vaikų (6 – 7 metų) ir antra pamaina vyresnių vaikų (8 – 10 metų). Skirtingose pamainose tam tikrų užsiėmimų pobūdis ir sudėtingumas skyrėsi pagal amžių, tačiau pats stovyklos dienos planas buvo identiškas, o užsiėmimų metodai apėmė vaikų tyrinėjimo, eksperimentavimo skatinimą, kartu įtraukiant individualų ir komandinį lygmenį.
Vaikai yra patys tikriausi mokslininkai, kasdien atliekantys šimtus eksperimentų savo gyvenimo kelionėje. Siekiant nepasimesti savo penkių pojūčių kelionėje, vaikams buvo išdalinti žemėlapiai su penkiomis stotelėmis – kiekvienam pojūčiui skirta po tuščią stotelę, prie kurios vaikai atvykę turėjo atspėti, koks šiandieninis pojūtis. Kiekvienos stotelės spėliojimui buvo skirta po mįslę, kurią įmynę vaikai sužinodavo, kokį pojūtį tyrinėsime. Tad stovyklos diena prasidėdavo nuo keliavimo žemėlapiu ir bandymu atspėti, į kokią stotelę atvykome. Toliau stovyklos dieną galima suskirstyti į tris dalis, kurios buvo ties kiekvienu pojūčiu: 1) edukacinė teorinė dalis apie pojūčius, 2) edukacinė praktinė dalis, kurioje pojūtis stimuliuojamas, 3) edukacinė praktinė dalis, kurioje pojūtis pašalinamas.
1 dalis: atspėjus mįslę, vaikai mokėsi teoriškai apie kiekvieną pojūtį. Pirmiausiai vaikų buvo klausiama, ką jie patys žino apie konkretų pojūtį, jo pagrindinį organą, pojūčio suteikiamas naudas ir žalą, jo netekus. Toliau vaikai buvo papildomi informacija, kurios jie patys neįvardino bei papasakojama trumpa pamokėlė apie pojūtį. Antros pamainos metu vaikai taip pat gavo ir logines užduotis, o teorinę dalį užbaigė paruošta internetine apklausa/žaidimu „Pasitikrink, ką šiandien išmokai“.
2 dalis: penkių pojūčių pažinimui labai svarbus pojūčių stimuliavimas ir eksperimentavimas. Šioje dalyje remiamasi teorija, kurioje teigiama, kad efektyvus savęs ir pasaulio pažinimas vyksta per mokymąsi, kai yra stimuliuojami žmogaus pojūčiai. Siekiant kuo tiksliau stimuliuoti konkretų pojūtį, buvo stengiamasi kiek įmanoma pašalinti kitus pojūčius. Pagrindinis mūsų informacijos šaltinis yra rega, todėl dažnu atveju buvo bandoma regą pašalinti ir stimuliuoti kitą pojūtį. Uoslė buvo stimuliuojama užrišant vaikams akis ir duodant pauostyti įvairius kvapus (pavyzdžiui, citriną, česnaką, pipirus, muilą, kvepalus, cinamoną), kuriuos vaikai turėjo atspėti. Kitas užsiėmimas, susijęs su uoslės stimuliavimu vyko lauke – vaikai užsimerkę uoslė gamtoje esančius kvapus ir bandė juos apibūdinti. Regos pojūtis buvo stimuliuojamas optinėmis iliuzijomis, rengiamais vaidinimais be garsų, kuomet vaidinimo istoriją bandė suprasti tik gaunama informacija iš regos. Skonis buvo stimuliuojamas spėliojant įvairų maistą – vaikams buvo vėl užrišamos akys ir duodama paragauti įvairių skonių (pavyzdžiui, citrinos sulčių, džiūvėsėlių, razinų, dešros, cukraus, druskos, vanilės, alyvuogės) bei šią dieną turėjome svečių – Šaulių sąjungos atstovų – kurie taip pat vaikams davė ragauti karinio davinio maistą, o vaikai bandė apibūdinti, įvadinti skonį, maisto ingredientus. Klausos stimuliavimas vyko užsimerkus klausantis miesto garsų ir bandant įvardinti juos, taip pat klausantis žaidimo „Atspėk garsą“ bei bandant patiems skleisti įvairius garsus, kuriuos kiti vaikai turėjo atspėti. Galiausiai klausos dieną vyko šokiai, kurių metu vaikai turėjo atlikti tam tikrus judesius pagal muziką, tad reikėjo rimtai įtempti ausytes. Lytos pojūtis buvo stimuliuojamas užrišant akis ir liečiant įvairius daiktus atspėti, koks tai daiktas. Taip pat vaikai atliko kūrybines užduotis, kurių metu ant popieriaus sukūrė skirtingus paviršius ir juos lietė.
3 dalis: labai svarbu pajausti, ką reiškia gyventi be konkretaus pojūčio ir koks tai yra jausmas. Juk pasaulyje yra įvairių žmonių, kurie nemato ar negirdi, tad ši praktinė veikla ne tik ugdo apie kiekvieno pojūčio svarbą gyvenime, bet ir skatina empatijos jausmą bei gilesnį supratimą apie žmones, kurie yra netekę konkretaus jutimo. Taigi vaikai ieškojo daiktų užrištomis akimis, bandė susiorientuoti aplinkoje be regos, bandė susikalbėti vieni su kitais užkimštomis ausimis, ragavo maistą be uoslės, atliko užduotis nesinaudojant lyta, atspėti „Valgoma – nevalgoma“ be uoslės.
Dienos pabaigoje vyko aptarimas ir emocijų įsivertinimas. Penkių pojūčių lavinimas lemia vaikų psichologinę jauseną, veda gilesnio savęs pažinimo link, todėl emocinė būsena vaidina labai svarbų vaidmenį. Aptarimo metu buvo prisimenama ne tik ryte išmoktos teorinės žinios apie konkretų pojūtį, bet ir kalbama apie tai, kaip vaikas jautėsi tyrinėdamas šį pojūtį: kaip jautėsi stimuliuodamas pojūtį? Kaip jautėsi pašalinus pojūtį? Ar pajautė, kad pašalinus vieną pojūtį sustiprėjo kiti? Kurie konkrečiai pojūčiai sustiprėjo? Kas labiausiai patiko? Kas labiausiai nepatiko? Ką gali papasakoti apie žmonių jauseną, kurie gyvena be šio pojūčio? Galiausiai, ant savaitės aptarimo lapo vaikai klijavo lipdukus, kurie atitinka jų emocinę būseną ir papasakojo plačiau, kokią emociją ir kodėl sukėlė konkreti stovyklos diena.
Džiaugiamės sulaukę teigiamų vaikų ir tėvelių atsiliepimų.
Dalinamės akimirkomis iš stovyklos.
Parengė Rima Proscevičiūtė, Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, pagal Simonos Pavolytės, klinikinės psichologijos specialistės informaciją
