Viena iš aktualiausių sveikatos apsaugoje problemų yra antimikrobinis atsparumas. Tiems, kurie apie tai negirdėjo, ar šiek tiek pamiršo kas yra antimikrobinis atsparumas primename – tai mikroorganizmų (bakterijų, grybelių, virusų) savybė išvengti jų gyvybei pavojingo antimikrobinių medžiagų poveikio. Viena iš šios problemos dalių – antibakterinis atsparumas t. y. bakterijų atsparumas antibiotikams.
Pagal naujausią statistiką, duomenis paskelbtus pirmoje antimikrobinio atsparumo stebėsenos Europoje ataskaitoje, kurią rengė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) bei Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninis biuras, Europos Sąjungos/Europos ekonominės erdvės (ES/EEE) šalyse kasmet net apie 33 tūkstančių žmonių miršta dėl vaistams atsparių bakterinių infekcijų, kurių kasmet šiose šalyse registruojama daugiau nei 670 tūkstančių. Ataskaitos išvadose galime matyti, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms (AMR) yra plačiai paplitęs PSO Europos regione, tačiau atsparumo antimikrobinėms medžiagoms padėtis labai skiriasi priklausomai nuo bakterijų rūšies, antimikrobinės grupės ir geografinio regiono. Didesnis atsparumo antimikrobinėms medžiagoms procentas fiksuojamas pietinėje ir rytinėje Europos dalyse.
Svarbus faktorius bakterijų atsparumo antibiotikams problemos didėjime esame ir kiekvienas iš mūsų. Neretas, kuris naudoja antibiotikus ne pagal gydytojo rekomendacijas, pavyzdžiui vartodami vaistus ilgiau ar trumpiau, savigydos metodu. Taip pat antibiotikai vartojami ne tik sveikatos, tačiau ir žemės ūkio srityje- gyvulininkystėje. Taip atsparios bakterijos plinta ir už gydymo įstaigų ar ūkių ribų į aplinkines ekosistemas – vandens telkinius, dirvožemius, patenka į mitybos grandinę. Pasak AMR stebėsenos ataskaitos, atsparumas paskutinės eilės antibiotikams, tokiems kaip vankomicinas ir karbapenemų grupės antibiotikai, yra pagrindinė problema. Kada šie antibiotikai tampa nebeveiksmingais, susidaro labai ribotos gydymo galimybės įveikti sunkias ir išplitusias infekcijas, padidėja pacientų mirties rizika. Atsparumas būtent paskutinės eilės antibiotikams taip pat kenkia gyvybę gelbstinčių medicininių intervencijų, tokių kaip vėžio gydymas ir organų transplantacija, veiksmingumui.
Jeigu palyginsime mirčių skaičių ES/EEE dėl vaistams atsparių bakterinių infekcijų yra panaši į mirčių skaičių dėl gripo, tuberkuliozės ir ŽIV/AIDS kartu sudėjus.
Apačioje pateikiame Lietuvos statistiką iš minėtos vaistams atsparių medžiagų stebėsenos Europoje ataskaitos (ECDC/WHO).
2016-2020 metais Lietuvoje buvo 17 laboratorijų, kurios pranešė bent apie vieną antibakterinio atsparumo atvejį. 2016 metais per metus buvo užfiksuoti viso 2035 atvejai, 2017 metais 2169 atvejai, 2692 atvejai 2018 metais, 2831 atvejis 2019 ir 2020 metais 2918 atvejų. Pagal šiuos duomenis matyti, kad atvejų kiekiai didėja, vyraujantys yra E. coli ir S. aureus bakterijų rūšys. Taip pat lentelėje galite matyti atskirus atvejus pagal bakterijų rūšį (Isolates (n)) ir atvejus, kurie buvo perkelti į intensyviosios terapijos skyrių procentą (Isolates from ICU (%)).
Lietuva nepateikė statistikos pagal lytį, todėl lentelėje (a) visi atvejai yra pažymėti pilka spalva. (b) grafike galima matyti atvejų skaičių pagal amžiaus grupes ir pagal bakterijų rūšį.Akivaizdžiai pirmauja amžiaus grupė 65 metai ir vyresni. Atspariausi 0-4 metų bei 5-19 metų asmenys. Pagal statistiką antibakterinis atsparumas didėja didėjant asmens amžiui.
Dar vieną lentelę pateikiame iš atlikto stebėsenos tyrimo, kurioje galime palyginti Lietuvos statistiką su EU/EEE vidurkiu (2020 EU/EEA range and population – weighted mean).
Išsamią ataskaitą galite rasti:
Parengė visuomenės sveikatos specialistė vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Rima Proscevičiūtė
