Birželio 14 d. gimė Nobelio premijos laureatas, mokslininkas Karlas Landšteineris, sukūręs kraujo grupių sistemą. 2005 m. 58-toje Pasaulio sveikatos asamblėjoje buvo nuspręsta Pasaulinę kraujo donorų dieną minėti kasmet, birželio 14 dieną, taip siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės skatinimą.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad kiekvienais metais kraujo ir jo komponentų perpylimas padeda išgelbėti milijonus žmonių gyvybių, prailgina pacientų, sergančių sunkiomis ligomis, gyvenimo trukmę ir pagerina jų gyvenimo kokybę. Be kraujo perpylimo nebūtų įmanoma atlikti daug sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Labai svarbų vaidmenį kraujo donorystė vaidina motinystės apsaugoje siekiant išgelbėti gimdyvių gyvybes ir sveikatą.
PSO atkreipia dėmesį, dauguma šalių dar nesugeba sukaupti reikalingų saugaus kraujo atsargų, o kraujo tarnybos nuolat susiduria su saugaus ir kokybiško donorų kraujo apsirūpinimo problemomis. Apsirūpinti pakankamomis saugaus kraujo atsargomis galima tik iš reguliariai, savanoriškai ir neatlygintinai kraują aukojančių donorų.
Žmogaus kraujas yra unikalus. Iki šiol pasaulyje jam nėra sukurta dirbtinio pakaitalo, kuris galėtų pakeisti donoro kraują. Vienintėlis kraujo gavimo šaltinis – kiti žmonės. Būtent dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad nuolat atsirastų žmonių, kurie padovanotų kraujo sužeistiesiams ir ligoniams.
Lietuvoje per metus reikia tūkstančių litrų kraujo, kad būtų išgelbėti žmonės, praradę didelį kraujo kiekį dėl sunkių chirurginių operacijų, patirtų traumų, avarijų, žarnyno kraujavimo ar komplikuoto gimdymo. Kraujo perpylimas skiriamas ir kraujo ligomis ar vėžiu sergantiems pacientams.
Kraujas sudarytas iš kraujo plazmos (apie 55-60 proc.), kraujo ląstelių (apie 40-45 proc., raudonieji kraujo kūneliai, baltieji kraujo kūneliai) ir kraujo plokštelių (trombocitai). Suaugęs žmogus turi apie 5 l kraujo, arba 6-7,5 proc. kūno masės.
Kraujo reikšmė organizmui labai didelė. Pagrindinės kraujo atliekamos funkcijos:
- pernešimo – kraujas perneša deguonį ir anglies dvideginį, maisto medžiagas, medžiagų apykaitos produktus, vitaminus, hormonus, elektrolitus, netgi šilumą;
- apsauginė – kraujo ląstelės dalyvauja imuniteto reakcijose, saugo organizmą nuo svetimkūnių ir mikrobų; be to, kraujas geba krešėti, todėl apsaugo nuo nukraujavimų traumų metu;
- kraujas palaiko organizmo pusiausvyrą (homeostazę) – palaiko
pastovų pH ir jonų pasiskirstymą.
