1987 m. gruodžio 7 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja nusprendė paskelbti birželio 26 d. Tarptautine kovos su narkotikais ir narkotikų kontrabanda diena. Tokiu būdu norėdama išreikšti savo pasiryžimą stiprinti veiksmus ir bendradarbiavimą siekiant tikslo sukurti tarptautinę visuomenę be piknaudžiavimo narkotikais. Pagrindinis šios dienos tikslas atkreipti dėmesį kokią žalą kelia neteisėtos narkotinės medžiagos mūsų visuomenėje ir skleisti informaciją apie vartojimo pasekmes, bei kaip kovoti su problema.
Jei bendradarbiausime, visi kartu galime išspręsti pasaulinę narkotikų problemą, o šiais metais Tarptautinės kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda dienos šūkis – „spręsti su narkotikais susijusias problemas sveikatos ir humanitarinių krizių metu“. Nuo karo zonų iki pabėgėlių stovyklų iki smurto draskomų bendruomenių – žmonėms visose pasaulio vietose labai reikia pagalbos. Šiais metais Jungtinių tautų narkotikų ir nusikalstamumo biuras sprendžia tarptautinius su narkotikais susijusius iššūkius, kylančius iš krizinių situacijų. Toliau pasisakydami už labiausiai pažeidžiamų asmenų, įskaitant vaikus ir jaunimą, teisę į sveikatą.
Kiekvienas iš mūsų galime atlikti savo vaidmenį dalindamiesi tikrais faktais apie narkotikų situaciją – nuo pavojaus sveikatai ir pasaulinės narkotikų problemos sprendimo būdų iki įrodymais pagrįstų prevencijos, gydymo ir priežiūros išteklių krizių metu.

Bendras vertinimas rodo, kad narkotikų prieinamumas ir vartojimas tebėra didelis visoje Europos Sąjungoje, tačiau tarp šalių yra didelių skirtumų. Apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje bent kartą neteisėtų narkotikų yra vartoję maždaug 83,4 mln. arba 29 proc. suaugusiųjų (15–64 metų amžiaus), tarp juos vartojusiųjų daugiau yra vyrų (50,5 mln.) nei moterų (33 mln.). Kanapės tebėra plačiausiai vartojama medžiaga: per pastaruosius 12 mėnesių Europoje šį narkotiką vartojo daugiau kaip 22 mln. suaugusiųjų. Stimuliantai yra antra pagal dažnumą vartojama medžiaga. Apskaičiuota, kad per paskutinius 12 mėnesių kokainą vartojo 3,5 mln. suaugusiųjų, MDMA – 2,6 mln. ir amfetaminų – 2 mln. Per paskutinius 12 mėnesių
heroiną ar kitą neteisėtą opioidą vartojo maždaug 1 mln. europiečių. Nors opioidų vartojimo paplitimas mažesnis nei kitų narkotikų, opioidai vis dar sudaro didžiausią su neteisėtų narkotikų vartojimu siejamos žalos dalį.
Šiuo metu vis labiau pripažįstama, kad narkotikų vartojimas yra susijęs su įvairiomis aktualiausiomis šiandieninėmis sveikatos ir socialinėmis problemomis bei apsunkina šių socialinių problemų sprendimą. Tarp problemų galima paminėti psichikos sveikatos sutrikimus ir žalojimąsi, benamystę, jaunimo nusikalstamumą ir pažeidžiamų asmenų bei bendruomenių išnaudojimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dauguma asmenų, kurie turi problemų dėl narkotikų vartojimo, vartoja kelias skirtingas narkotines ir psichotropines medžiagas.
Pietų Amerika, Vakarų Azija ir Šiaurės Afrika tebėra svarbūs regionai, iš kurių neteisėti narkotikai įvežami į Europą, o Kinija ir Indija yra svarbios naujų psichoaktyviųjų medžiagų kilmės šalys. Taip pat, pranešama, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai) ir susijusios cheminės medžiagos dažniausiai gaunami iš Kinijos. Pastarieji pokyčiai Europos neteisėtų narkotikų rinkoje yra narkotikų gamybos inovacijos ir novatoriški kontrabandos būdai, besiformuojantys nauji kontrabandos keliai ir Europos bei ne Europos organizuoto nusikalstamumo tinklų partnerystės.
Europoje taip pat gaminami kanapių produktai ir sintetiniai narkotikai; kanapės paprastai gaminamos vartojimui Europoje, o sintetiniai narkotikai taip pat gaminami ir ne ES rinkoms. 2020 m. aptikta ir demontuota daugiau kaip 350 laboratorijų, o taikomų gamybos procesų įvairovė taip pat akivaizdi, aptinkama vis daugiau vidutinio ir didelio masto gamybos vietų.
Lietuvoje psichotropinių medžiagų vartojimas yra mažesnis nei Europos sąjungos vidurkis, tačiau tikrai negalime atsipalaiduoti.


Jau nuo vaikystės ir ankstyvosios paauglystės itin svarbu pradėti kalbėtis su vaiku apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamus pavojus.
Lietuvos Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2020 m. vykdytos apklausos, kurioje dalyvavo daugiau nei 18 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikus (1-12 klasių) auginančių tėvų, duomenimis, 95 proc. tėvų yra kalbėję su savo vaikais apie psichoaktyviųjų medžiagų žalą ir keliamą pavojų. Dažniausiai tėvai kalbasi su savo vaikais apie alkoholio vartojimo (85 proc.), rūkymo (81 proc.), elektroninių cigarečių (71 proc.), energinių gėrimų (67 proc.) ar narkotikų (59 proc.) vartojimo keliamą pavojų.
Apklausos duomenimis, 8 proc. tėvų nuo pokalbių su vaikais apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamą pavojų sulaiko informacijos trūkumas, tėvams neramu, kad vaikai žino daugiau ir pritrūks argumentų. 11 proc. tėvų bijo sužadinti vaikų susidomėjimą, o 15 proc. mano, kad jų vaikai dar per maži tokiems pokalbiams.
Dažnai tėvams kalbant su vaikais kyla ir kita problema, nemaža dalis tėvų rūko, vartoja alkoholį. Jeigu tėvai, aiškindami vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamą žalą, patys vartos šias medžiagas – vaikams bus sunku priimti informaciją. Ypač jaunesnio amžiaus vaikai mokosi stebėdami, kartodami ir išbandydami tai, ką pamatė, ar imituodami tėvų veiksmus. Todėl tėvelių gyvensenos ypatumai yra svarbus aspektas formuojantis vaikų gyvenseną.


Tos pačios apklausos metu 8 proc. dalyvavusių tėvų nurodė, kad yra susidūrę su vaikų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problema. Iš jų 59 proc. problemą sprendė patys, nesikreipdami niekur pagalbos. 28 proc. tėvų dėl tokių problemų kreipėsi pagalbos į mokyklos specialistą (psichologą, socialinį pedagogą, visuomenės sveikatos specialistą ar kt.), 10 proc. – į priklausomybės ligų centrą, 9 proc. – į psichikos sveikatos centrą, 7 proc. – į pedagoginę psichologinę tarnybą, dar 8 proc. – kitur.
Naudingos nuorodos:




Parengta pagal:
https://ntakd.lrv.lt/lt/naujienos/pagalba-tevams
NTAKD tyrimo ,,Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2021″ rezultatus
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ,,Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita” 2022m.
Parengė Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenė sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Rima Proscevičiūtė