Darbo tikslas – įvertinti vykdomą Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007-2010 metų programą.

 Uždaviniai:

1. Įvertinti programos tikslo, uždavinių, priemonių pagrįstumą ir tinkamumą.

2. Įvertinti programos priemonių įgyvendinamumą.

3. Įvertinti programos 2007-2009 metų įgyvendinimo priemonių poveikį.

Programos 2007-2009 metų įgyvendinimo priemonių poveikis:

Galimas programos poveikis buvo vertinamas atliekant Klaipėdos raj., Kėdainių raj., Šiaulių m. ir Vilniaus m. savivaldybių gyventojų apklausas. Poveikis buvo vertinamas per tokius indikatorius kaip: poveikis gyventojų žinioms, požiūriui, supratimui bei poveikis gyventojų elgsenai.

Savo savivaldybės gyventojų apklausas atliko Kėdainių raj., Klaipėdos raj., Šiaulių m. visuomenės sveikatos biurai. Informacija buvo renkama anoniminės anketinės apklausos metodu naudojant parengtas anketas

Kėdainių rajone buvo apklausta 372 gyventojai (93 proc. atsako dažnis), iš viso apklausti 1086 18-69 metų amžiaus Vilniaus m., Šiaulių m. ir Kėdainių raj. gyventojai, iš jų 354 vyrai (32,6 proc.) ir 732 moterys (67,4 proc.).

Buvo lyginama Vilniaus m., Kėdainių raj. ir Šiaulių m. gyventojų žinios ir nuomonė apie tai, kiek mūsų visų sveikata priklauso nuo šių veiksnių pateikti duomenys rodo, jog tik mažiau nei pusė apklaustų gyventojų priskyrė bent vieną teisingą procentinę išraišką veiksniui. Taip pat mažiau nei trečdalis (Vilniaus m. – 16,6 proc., Šiaulių m. – 22,9 proc., Kėdainių raj. – 34,3 proc.) apklaustųjų žino, jog gyvenimo būdas turi didžiausią reikšmę mūsų sveikatai (2 pav.).

Vertinant gyventojų žinias buvo vertinama ar gyventojai skiria ir supranta terminus „asmens sveikatos priežiūra“ ir „visuomenės sveikatos priežiūra“. Analizė parodė, kad tik šiek tiek daugiau nei trečdaliui Kėdainių raj. (32,6 proc.) ir Šiaulių m. (32,7 proc.) gyventojų ir tik 16 proc. vilniečių skirtumas tarp terminų yra aiškus, tuo tarpu 36,2 proc. Vilniaus m. gyventojų – tik pakankamai aiškus. Statistiškai reikšmingai (p≤0,05) daugiau vilniečių pažymėjo, jog skirtumas tarp šių terminų jiems visiškai neaiškus (4,6 proc.) arba nelabai aiškus (29,1proc.). Taigi, remiantis gautais duomenimis, Kėdainių raj. ir Šiaulių m. gyventojams terminai „asmens sveikatos priežiūra“ ir „visuomenės sveikatos priežiūra“ yra statistiškai reikšmingai aiškesni nei Vilniaus m. gyventojams.

Remiantis gautais duomenimis, daugiau nei 2/3 Kėdainių raj. (73,4 proc.) ir Šiaulių m. (69,8proc.) gyventojų jaučiasi turintys pakankamai žinių apie sveiką gyvenseną ir tik šiek tiek daugiau nei pusė apklaustų vilniečių mano, jog žinių apie sveiką gyvenseną jiems pakanka.

Lyginant, kokių žinių labiausiai trūksta gyventojams, išaiškėjo, jog Vilniaus m. (73,5 proc.) ir Šiaulių m. (71,6 proc.) gyventojams labiausiai trūksta informacijos apie sveiką mitybą, o Kėdainių raj. gyventojams – apie sveiką gyvenseną (58,2 proc.)

Remiantis Valstybine visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007-2010 m. programa , kurioje viena iš numatytų priemonių buvo užtikrinti informacijos apie visuomenės sveikatos biurų veiklą pateikimą visuomenei, buvo lyginama kiek apklaustųjų yra girdėję apie visuomenės sveikatos biurą ir kiek iš jų žino, kokią veiklą vykdo biurai. Rezultatai atskleidė (10 lentelė), jog beveik penkis kartus daugiau Kėdainių raj. (62,1 proc.) ir Šiaulių m. (60,3 proc.) nei Vilniaus m. (14,7 proc.) gyventojų yra girdėję apie savivaldybės visuomenės sveikatos biurą (p<0.000), ir beveik 2/3 kėdainiečių (69,8 proc.) bei šiauliečių (69,4 proc.) žino, kokią veiklą vykdo biuras. Beveik visos Kėdainių raj. gyventojų įrašytos biurų veiklos kryptys buvo teisingos, ir atsakymai gana išsamūs, t.y. respondentai dažniausiai įrašydavo 3-4 biurų veiklos kryptis.

Vertinant gyventojų nuomonę ir požiūrį apie sveikatinimo veiklos poreikį ir reikalingumą, buvo klausiama ar Kėdainių raj. reikalingi vieši sveikatinimo mokymai (kursai, seminarai) (7 pav.) ir vieši sveikatinimo renginiai (akcijos, mankštos, žygiai). Išaiškėjo, jog daugiau nei 2/3 apklaustųjų pažymi, jog vieši sveikatinimo mokymai bei renginiai yra reikalingi.

Analizuojant ar gyventojai jaučia pokyčius įsteigus savivaldybių visuomenės sveikatos biurus išaiškėjo, jog tik mažiau nei trečdalis apklaustųjų pažymėjo juos jaučiantys (9 lentelė). Kėdainių raj.

gyventojai (27,3 proc.) pokyčius jaučia labiau nei Vilniaus m. (3 proc.) ir Šiaulių m. (22 proc.) gyventojai.

Aiškinantis ar biuras padeda gyventojams stiprinti sveikatą, t.y. ar turi įtakos jų asmeninei ir bendruomenės sveikatai išryškėjo, jog Kėdainių raj. (41,5 proc.), priešingai nei Vilniaus m. gyventojai (0 proc.), mano, jog visuomenės sveikatos biuras turi įtakos jų asmeninei sveikatai (p≤0.05) ir tik 1/3 šiauliečių (28,2 proc.) sutinka, jog biuras įtakoja jų asmeninę sveikatą.

Taip pat penkis kartus daugiau Kėdainių raj. gyventojų (61,7 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau nei vilniečiai (11,8 proc.) ir šiauliečiai (45,5 proc.) sutinka, jog biuras turi įtakos jų miesto ar rajono bendruomenės sveikatai (p≤0.05)

Taigi, Kėdainių raj. gyventojai statistiškai reikšmingai labiau nei vilniečiai ir šiauliečiai jaučia įsteigto visuomenės sveikatos biuro įtaką jų sveikatai bei apskritai bendruomenės sveikatai ir mano, jog biuro vykdoma veikla padeda jiems sveikiau gyventi, stiprinti savo sveikatą ir ugdyti sveiką gyvenimo būdą.

IŠVADOS

1. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007-2010 m. programos tikslas įgyvendina Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos uždavinius, tačiau jo formuluotė per plati, jai trūksta specifiškumo ir laukiamo rezultato konkretumo; uždaviniais siekiama programos tikslo įgyvendinimo, jie yra pagrįsti, tačiau formuluotės nenumato pagrindinio išmatuojamo rezultato; programos priemonės siejasi su uždaviniais, tačiau kai

kurioms iš jų trūksta racionalumo ir pagrįstumo.

2. Programos priemonių įgyvendinamumas siekia 95 proc. (iš 38 planuotų, 36 įgyvendintos).

3. Kėdainių raj. ir Šiaulių m. gyventojai turi daugiau ir tikslesnes sveikatos žinias nei vilniečiai bei aiškesnį visuomenės sveikatos suvokimą: dvigubai daugiau Kėdainių raj. (32,6 proc.) ir Šiaulių m. (32,7 proc.) gyventojų nei Vilniaus m. (16 proc.) visuomenės sveikatos priežiūros terminas yra aiškus; statistiškai reikšmingai (p≤0.05) daugiau Kėdainių raj. (62,1 proc.) ir Šiaulių m. (60,3 proc.) nei Vilniaus m. (14,7 proc.) gyventojų žino apie visuomenės sveikatos biurą ir turi žinių apie biuro vykdomą veiklą.

4. Kėdainiškiai (79,3 proc.) ir šiauliečiai (67,4 proc.) labiau patenkinti savivaldybėje vykdomu sveikatos ugdymu, mokymu, švietimu nei Vilniaus m. gyventojai (46,2 proc.) (p≤0.05), kurie pagrindine nepasitenkinimo sveikatos ugdymu priežastimi nurodo, jog toks švietimas, ugdymas mieste apskritai nevyksta, tuo tarpu kėdainiškiai ir Šiaulių m. gyventojai įvardina, jog tokios veiklos yra per mažai arba ji vykdoma nepatogiu laiku.

5. Kėdainių raj. (41,5 proc.) ir Šiaulių m. (28,2 proc.) gyventojai jaučia žymiai didesnę biuro įtaką asmeninei sveikatai nei Vilniaus m. gyventojai (0 proc.) (p≤ 0.05) ir žymiai daugiau kėdainiškių (61,7 proc.) bei šiauliečių (45,5 proc.) nei vilniečių (11,8 proc.) jaučia biuro įtaką bendruomenės sveikatai (p≤ 0.05). Taip pat Kėdainių raj. ir Šiaulių m. gyventojai labiau linkę sutikti, jog savivaldybės visuomenės sveikatos biuro veikla yra svarbi, efektyvi ir pakankama nei vilniečiai (p≤ 0.05).

6. Daugiau Kėdainių raj. (39 proc.) ir Šiaulių m. (38 proc.) gyventojų dalyvavo sveikatinimo mokymuose ir viešuose sveikatinimo renginiuose (atitinkamai 21,7 proc. ir 19,3 proc.) nei Vilniaus m. gyventojų (9,5 proc. ir 7,8 proc.) (p<0,001). 46,3 proc. nedalyvavusių vilniečių ir 40,8 proc. šiauliečių tokiuose renginiuose norėtų dalyvauti, bet negirdėjo apie tokius renginius, tuo tarpu Kėdainių raj. gyventojai (37,1 proc.) norėtų, bet neturi tam laiko arba jie vyksta netinkamu laiku.

7. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007-2010 m. programos įgyvendinimas teigiamai įtakojo gyventojų žinias, nuomonę ir elgseną, tačiau programos 46 poveikis labiau jaučiamas savivaldybėse, kuriose visuomenės sveikatos biurai buvo įkurti anksčiau (Kėdainių raj. ir Šiaulių m.).

Pasiūlymai ir rekomendacijos

Bendrieji:

1. Rengiant programų projektus daugiau dėmesio skirti tikslų, uždavinių ir priemonių turiniui ir naudojamoms formuluotėms, kad būtų aiškus ir išmatuojamas siekiamas rezultatas, o veikiama tikslingai.

2. Biurų veiklą planuoti įvertinant ir atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų žinias, poreikius ir elgseną, ypatingą dėmesį skiriant sritims, kuriose gyventojai turi mažiausiai žinių arba jaučia jų trūkumą, pvz., sveikos gyvensenos, sveikos mitybos, veiksnių, įtakojančių sveikatą klausimais ir pan.

3. Visuomenės sveikatos biurų veiklą, vykdomų priemonių laiką ir formą parinkti atsižvelgiant į bendruomenės narių poreikius ir galimybes, apimant visus bendruomenės sluoksnius ir skatinant jos aktyvumą, dalyvavimą ir biurų bendravimą su bendruomenėmis.

Konkretūs:

4. Visuomenės sveikatos biurai (ypač Vilniaus m. VSB) turėtų supažindinti visuomenę su jų veikla organizuojant viešus seminarus, renginius savivaldybių gyventojams, siekiant pristatyti savivaldybės gydytojo ir savivaldybės visuomenės sveikatos biuro veiklos pagrindinius principus. Taip pat būtina skleisti informaciją internete (tinklapyje) gyventojams, darbuotojams ir politikams apie visuomenės sveikatos priežiūros veiklą ir jos svarbą savivaldybėje.

5. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras turėtų organizuoti daugiau viešų sveikatinimo seminarų ir renginių bei daugiau dėmesio skirti informacijos sklaidai apie tokius renginius, t.y. parengti ir skleisti informaciją, prieinamą per populiarias informacijos sklaidos priemones, žiniasklaidą, organizacijas ir pan.

6. Kėdainių raj. visuomenės sveikatos biuras turėtų įvertinti organizuojamų viešų sveikatinimo mokymų, renginių vykdymo laiką ir pritaikyti jį pagal gyventojų poreikius.