Kas yra jonizuojanti spinduliuotė?
Viskas, ką aplinkui matome, yra sudaryta iš atomų. Mažiausių nedalomų dalelių, turinčių tam tikros medžiagos fizines ir chemines savybes. Atomus savo ruožtu sudaro protonų ir neutronų branduoliai apgaubti elektronų lauku. Kai branduolį sudarančių protonų ir neutronų skaičiai skiriasi, branduoliai būna radioaktyvūs ir galiausiai skyla. Šio skilimo metu išskiriama energija ir išspinduliuojama jonizuojanti spinduliuotė.
Žmones nuolat veikia gamtinė jonizuojančioji spinduliuotė – pasiekia iš kosmoso, grunto bei kitų gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Jos visiškai išvengti neįmanoma, tačiau egzistuoja įvairių būdų jai kontroliuoti. Be gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės, yra ir dirbtinės kilmės jonizuojančioji spinduliuotė, kurią skleidžia žmogaus sukurti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai. Jie plačiai kasdien naudojami branduolinėje energetikoje, medicinoje ir pramonėje, pavyzdžiui, diagnozuojant ir gydant ligas, įvairiems technologiniams procesams valdyti ir kontroliuoti. Aptikti jonizuojančiąją spinduliuotę ir nustatyti patiriamą apšvitą be specialių, tam tikslui skirtų matavimo prietaisų yra neįmanoma, nes žmogaus jutimo organai tam nėra pritaikyti. Todėl žmonės ir bijo jonizuojančiosios spinduliuotės, nes jos nematome, negirdime ir neužuodžiame.
Jonizuojančiosios spinduliuotės rūšys skiriasi savo kilme, poveikiu žmogaus organizmui bei apsisaugojimo nuo jos būdais. Nuo vienos jonizuojančiosios spinduliuotės rūšies galima apsaugoti kaip barjerą panaudojus popieriaus lapą, o nuo kitų jau prireiktų naudoti didelio tankio medžiagas, pavyzdžiui, betoną arba šviną.
Radiologinės būklės stebėsena.
Žmonių, kurie savo kasdieniame gyvenime patiria apšvitą, radiacinė sauga tokia pat svarbi kaip apšvita tų, kurie ją patiria savo darbo vietose ar atliekant medicinines procedūras. Siekiant užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, vykdoma radiologinės būklės stebėsena, leidžianti įvertinti gyventojų iš įvairių šaltinių gaunamą apšvitą. Ši stebėsena apima gyventojų, medicininės ir profesinės apšvitos vertinimą. Vykdant gyventojų iš aplinkos patiriamos apšvitos stebėseną, vertinama apšvita dėl maiste, geriamajame vandenyje, ore, statybinėse medžiagose, dirvožemyje, krituliuose, vartojimo gaminiuose esančių gamtinių ir dirbtinių radionuklidų, įvertinamas branduolinės energetikos objektų galimas poveikis gyventojų apšvitai, matuojamas iš aplinkos gautos apšvitos dozės ekvivalentas.
Vidutinė metinė efektinė apšvitos dozė, kurią gauna vidutinis Lietuvos gyventojas, lygi 3,4 mSv.
Žmonės apšvitą patiria dėl gamtinio fono, kurį sudaro kosminė ir žemėje esančių gamtinių radionuklidų jonizuojančioji spinduliuotė, taip pat dėl maiste ir geriamajame vandenyje esančių radionuklidu, gamtinių radono dujų patalpų ore, dėl iš branduolinės energetikos objektų į aplinką išmetamų radionuklidų, bei patirdami medicininę apšvitą medicininių radiologinių procedūrų metu. Didžiausią apšvitą per metus 1,1 mSv žmonės patiria dėl gamtinių radioaktyviųjų radono dujų patalpų ore bei įvairių medicininės radiologijos procedūrų 0,98 mSv.
Informacija priklauso “Lietuvos sveikata”.
