Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, tačiau kai kuriems kyla didesnė rizika nei daugeliui: kūdikiams ir vaikams iki 4 metų amžiaus, nes jie jautresni aukštos temperatūros poveikiui, 65 metų amžiaus ir vyresniems žmonėms, asmenims, turintiems antsvorio, dirbantiems sunkų fizinį darbą, sergantiems įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių).

Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Saulė daro blogą įtaką kapiliarams, ji juos dar labiau gilina, plečia. Gana daug vyresnio amžiaus moterų kenčia dėl išsiplėtusių kapiliarų, tad joms taip pat būtina stipresnė apsauga.

Ypač svarbu pasirūpinti vaikų, jaunimo apsauga, nes jie daug daugiau negu suaugusieji išbūna saulėje žaisdami lauko žaidimus, mirkdami vandenyje ir t.t. Reikia žinoti, kad ypač pavojingi nudegimai iki pūslių, kad neigiamas saulės poveikis kaupiasi ir po 10–20 metų jis gali pasireikšti piktybinėmis odos ligomis. Ypač rekomenduojama būti atsargiems tiems, kurių šeimoje yra sirgusiųjų odos vėžiu.

Vasarą apsauginis kremas turėtų būti tepamas ne tik einat į paplūdimį, bet ir į darbą ar apskritai išeinant iš namų. Atsižvelgiant į odos tipą būtina pasirinkti apsaugos nuo saulės kremą. Kuo odos tipas mažesnis, tuo didesnės apsaugos reikalauja. Apsaugos nuo saulės laipsnis preparatuose žymimas SPF skaičiais.

Europoje vyrauja 4 odos tipai, jie skirstomi pagal odos ir plaukų spalvą ir tai, kaip greitai oda saulėje ima raudonuoti.

• I tipo žmonių oda ir plaukai šviesūs, veidas strazdanotas. Šie žmonės labai jautrūs saulės spinduliams ir praktiškai niekada neįdega, o tik nudega. Jiems laikas, sukeliantis odos paraudimą būnant saulėje be jokios apsaugos, yra 5–10 min.
• II odos tipas – dažniausias Lietuvoje. Tai šviesios odos pilkų plaukų žmonės, kurių oda pabuvus saulėje paraudonuoja, tačiau vėliau pasidengia bronziniu įdegiu. Jie iki pirmųjų paraudimo požymių saulėje gali išbūti 10–20 min.
• III tipas – rusvi ar rudi plaukai, oda tamsesnė. Šie žmonės įdega švelniai, nudega retai, jų saugus buvimo saulėje laikas pailgėja iki 20–30 min.
• IV tipui būdinga tamsi ir oda, ir plaukai, ir akys. Jie praktiškai niekada nenudega, įdega greitai, stipriai paruduoja. Šių žmonių odoje yra daugiau melanino, t. y. natūralios apsaugos nuo saulės. Jie saulėje gali būti 45 min. ir daugiau ir nenudegti.

Ką sako SPF skaičiai?

SPF (angl. Sun Protection Factor) – apsaugos nuo saulės faktorius. Jo dydis žymimas skaičiais ir reiškia, kiek laiko galima būti saulėje ir nenudegti. Standartiškai vasarą visiems rekomenduojama ne mažesnė kaip SPF 15 apsauga. Tai reiškia, kad pasitepus tokiu kremu saugiai galima degintis apie 150 min. Praėjus šiam laikui, būtina vėl pasitepti.

Saulės ultravioletiniai spinduliai (UV) pagal bangų ilgį skirstomi į tris tipus: UVA, UVB ir UVC. UVB spinduliai nėra tokie kenksmingi, kaip UVA, nes veikia tik odos paviršių, t. y. neprasiskverbia giliau kaip 1–2 mm. O UVA patenka daug giliau, todėl yra pavojingesni, ir manoma, kad būtent dėl jų vystosi vėžinės odos ligos, skatinamas odos senėjimas. Žmogaus sveikatai didžiausią pavojų kelia UVC spinduliai, tačiau ozono sluoksnis kol kas sulaiko beveik visą šį spinduliavimą.

Pasitepus kremu oda vis tiek gauna pakankamai saulės spindulių ir įdega, tačiau toks įdegimas mažiau kenksmingas. Iš vienos pusės, SPF skaičiai pasako, kiek laiko saugiai galime būti saulėje, iš kitos, jie praneša, kiek UVB spinduliavimo (proc.) sulaiko.

Jeigu oda pažeista rožinės, įvairių pigmentacijos sutrikimų, SPF apsaugą rekomenduojama naudoti didesnę. Didžiausias filtras yra SPF 50+.

Nudegus saulėje rekomenduojama gerti daug vandens, nudegusias vietas reikėtų vėsinti, patepti kremu, puikiai tiktų kremai, kurių sudėtyje yra glicerino, alijošiaus, ramunėlių. Vengti reikėtų kremų, kurių sudėtyje yra kvapniųjų medžiagų, taip pat jokiu būdu netepkite nudegusių vietų aliejais, kadangi jie ant odos suformuoja apsauginę plėvelę, kuri neleidžia karščiui pasišalinti.

Karštą dieną rekomenduojama:

• Gerti daug skysčių. Per karščius reikia gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų.  Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.

• Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.

• Dėvėti tinkamus drabužius. Dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės.

• Apriboti fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikite ryte ir vakare. Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val.  Dirbantiems karštyje darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.

• Stengtis būti vėsiose patalpose, svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.

• Nepalikti vaikų vienų automobiliuose. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis.

• Palaikyti namų aplinką vėsią:
  • namuose langus, pro kuriuos patenka tiesioginiai saulės spinduliai, uždarykite, atverkite tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi;
  • geriau naudokite tamsios spalvos užuolaidas arba metalines žaliuzes – jos sugeria šilumą;
  • dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio;
  • patalpų garinimas, kambarinių gėlių laikymas padeda atvėsinti kambarį;
  • jei yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.

Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją parengė Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro  visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną Sandra Buinovskienė