Gegužės 27 d. (2023 m.) įvyko nemokamas žygis ,,Liaudies kraštas”, skirtas Kėdainių rajono pažinimui. Jau antrus metus ,,Sveikatą stiprinantis Kauno regionas“ organizuoja žygius Kauno regione, šis žygis jau antrasis Kėdainių rajone. Žygiai organizuojami kartu su Kauno regiono turizmo informacijos centrais ir visuomenės sveikatos biurais bei savivaldybėmis.

140 dalyvių iš Kėdainių rajono ir įvairių Lietuvos kampelių (apie pusę dalyvių buvo miesto svečiai) susirinko į Paberžę. Žygio maršrutas Paberžė–Užupės k.–Bakainių piliakalnis–Pakruostės k.–Lažų k.–Paberžė, 18 km.

Žygeivius pasveikino ir išlydėjo Edita Mongirdaitė, Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro gidė, kuri dalyviams pristatė maršrutą bei pasidalino informacija apie istorines vietas, Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė dalyviams palinkėjo saugaus ir įdomaus žygio bei supažindino su praktine žygio informacija. Lina Misiukevičienė, Kauno regiono plėtros agentūros vadovė pasidžiaugė dalyvių gausa, palinkėjo puikaus žygio bei pristatė būsimus žygius.

Nuoširdus ačiū visiems prisidėjusiems prie šio renginio, Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Kėdainių poskyrio komandai už puikiai paruoštą košę, Kėdainių krašto muziejui už nuostabų priėmimą Paberžėje ir ekskursiją, dalyviams ir laukiame susitikimo kitais metais!

Renginį finansavo Kėdainių rajono savivaldybė.

Dalinamės Editos Mongidaitės žygio aprašymu:

Vietovė ,,Lauden“ paminėta Livonijos kronikoje 1372 m.

Liaudė – gyvenvietė, buvusi prie Liáudės upės, dešiniojo Nevėžio intako; Žemaitijos paribyje. XVIII a. pradžios lotyniškuose dokumentuose vyravo forma Lauda. Liaudės Upė teka Devynduonių, Miegėnų, Paberžės, Užupės ir Surviliškio žemėmis, pro Bakainių piliakalnį. Įteka į Nevėžį į šiaurės rytus nuo Surviliškio apie 2 km ties Užbalių k. Upė suteikė vardą ,,Liaudos“ regionui.

Apie Liaudos bajorus rašė Česlovas Milošas. O  pirmojo lenkų Nobelio premijos laureato Henriko Senkevičiaus (Henryk Sienkiewicz) romane „Tvanas“ Liaudos bajorams, jų žygdarbiams, kai jie 1656 m. pirmieji sukilo prieš švedus visoje Abiejų Tautų Respublikoje, skiriami beveik 150 pirmųjų puslapių.

Dalis žygio tęsėsi kairiuoju Liaudės krantu, dalis – dešiniuoju.

Paberžė. Žygio pradžia ir finišas – sakralinis-istorinis Paberžės kompleksas, kurį sudaro liaudies meistrų statyta bažnyčia su žymaus lietuvių dievdirbio Vinco Svirskio kryžiais ir vertinga sakraline daile, Tėvo Stanislovo sukauptos liturginių maldynų, rūbų, saulučių ir įvairių buitinių rakandų ,,saugotuvės“, Paberžės kraštovaizdžio draustinis ir vienintelis Lietuvoje 1863 m. sukilimo muziejus. Muziejus įsikūręs XVIII a. mediniame dvare. 1855 m. į Paberžę buvo paskirtas jaunas kunigas Antanas Mackevičius, vienas iš 1863 m. sukilimo vadų. 1863 m. kovo 20 d. Antanas Mackevičius perskaitė sukilimo manifestą, surinko sukilėlių būrį ir išėjo į Miegėnų mišką. Šiemet minimas sukilimo 160 metų jubiliejus, o sukilimo muziejui Paberžėje šiemet sukanka 30 metų.

Užupė – nedidelis, jaukus kaimas ant Liaudės kranto. Šiemet Užupės kaime gyvuojanti archajiška velykinio prausimo tradicija įtraukta į Lietuvos nematerialiojo kultūros paveldo sąvadą. Kaimą puošia Vinco Svirskio bičiulio, akmentašio Vincento Kondroto kryžiai, pastatyti žymiems jubiliejams atminti. 

Bakainių piliakalnis. Kareiviška koše žygeiviai vaišinosi ypatingoje vietoje – šalia Lietuvos kultūros paminklo, XIV a. menančio Bakainių piliakalnio. Pasakojama legenda, kad žuvo vadas, o kariai nešę ir kepurėmis supylę kalną. Išlikęs piliakalnis su priešpiliu, papiliu ir pylimu. Iš trijų pusių piliakalnį supa Liaudės upė. Perbridus Liaudę, kiek tolėliau dešinėje  – II tūkstantmečio pradžios Bakainių kapinynas. Dalis Užupės kaimo ir Bakainių piliakalnis įeina į Krekenavos regioninio parko teritoriją.

Užupės, Bakainių, Pakruostės ir Lažų kaimai buvo istorinės, valdovams priklausiusios Sosių žemės dalis. Kaimai vadinti karališkaisiais, tai buvo didžiažemių kraštas, valstiečiams nereikėjo eiti lažo. Vietovė ,,Sasen“ paminėta 1372 m. XVI–XVIII a. buvo istorinė Sosių vaitija. Iš visos didybės Sosių žemių šiandien oficialiai tokiu pavadinimu likęs tik Sosių miškas.

Praeiname Pakruostės ir Lažų kaimus. Pakruostėje (pavadinimas nuo Kruosto upelio), šalia senovinės gryčios, yra išlikęs įžymiojo lietuvių dievdirbio Vinco Svirskio kurtas XIX a. kryžius. Lažų kaimas kai kurių istorikų tapatinamas su kryžiuočių kronikoje 1371 m. minima ,,Aze”. 1855 m. žemėlapyje kaimas vadinamas ,,Lože“.

Kėdainių rajono savitumas – ne tik istorinis palikimas, bet ir žemdirbystės tradicijos, nemažą dalį žygio sudarė agrarinis kraštovaizdis ir fotografuotis žygeivius viliojantys žydinčių rapsų laukai. 

Keliaudami palei Viešnauto upelį, kirtę Trakupį, žygeiviai sugrįžo į Paberžę. Su Paberžės sakraliniu-istoriniu kompleksu, kur ryškius pėdsakus paliko Tėvas Stanislovas, supažindino muziejaus vadovė Alina. Daug žygeivių nepaisant nuovargio klausėsi įdomaus Alinos pasakojimo apie Paberžę, sukilimą, Tėvą Stanislovą ir Paberžėje saugojamus bei svečiams atveriamus turtus.

DAUGIAU AKIMIRKŲ NUORODOJE.

Parengė Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą RIma Proscevičiūtė