Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, apsaugos mechanizmą. Įstatymas taip pat nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.

Pranešėju laikomas asmuo, pateikiantis informaciją apie pažeidimą Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure (toliau – Biuras), apie kurį jis sužinojo iš savo turimų ar turėtų darbo ar sutartinių (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.) santykių su Biuru arba įdarbinimo ar kitų ikisutartinių santykių metu, taip pat informaciją apie pažeidimą pateikiantis savarankiškai dirbančio asmens statusą turintis asmuo, akcininkas ar asmuo, priklausantis Biuro administraciniam, valdymo ar priežiūros organui, jei tokie sudaryti (įskaitant vykdomųjų galių neturinčius narius, taip pat savanorius ir apmokamus ar neapmokamus stažuotojus), arba bet kuris fizinis asmuo, dirbantis prižiūrint ir vadovaujant rangovams, subrangovams ir (ar) tiekėjams ir kurį kompetentinga institucija (Lietuvos Respublikos prokuratūra) pripažįsta pranešėju.

Pažeidimu laikoma Biure galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, darbo pareigų pažeidimas, korupcinio pobūdžio pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų ar Biuro vidaus teisės aktų, susijusių su antikorupciniais įsipareigojimais, pažeidimas, mėginimas nuslėpti pažeidimą ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis ar jį pažeidžiantis teisės pažeidimas arba kitas teisės aktų pažeidimas.

Informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.

Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

• pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
• pavojaus aplinkai;
• kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
• neteisėtos veiklos finansavimo;
• neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
• neteisėtu būdu įgyto turto;
• padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, kliudymo nustatyti padarinių mastą;
• pažeidimų, nurodytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintame sąraše, parengtame atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2019/1937 nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo sritį;
• kenkimo Europos Sąjungos finansiniams interesams, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnyje ir išsamiau apibūdinta susijusiose Europos Sąjungos priemonėse;
• pažeidimų, susijusių su vidaus rinka, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnio 2 dalyje, įskaitant Europos Sąjungos konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių
• pažeidimus, taip pat su vidaus rinka susijusius pažeidimus dėl veiksmų, kuriais pažeidžiamos pelno mokesčio taisyklės, arba susitarimus, kuriais siekiama įgyti mokestinį pranašumą,
• kenkiantį taikytinos pelno mokesčio teisės dalykui arba tikslui;
• kitų pažeidimų.

Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą Biure, turi save identifikuoti ir gali informaciją pateikti Vidiniu kanalu, vienu iš šių būdų:

• siunčiant paštu Biurui adresu J.Basanavičiaus g. 99, Kėdainiai. Siunčiant pranešimą paštu, ant voko, kuriame yra apie pažeidimą pateikiama informacija, po adresato pavadinimu turi būti žyma „KOMPETENTINGAM SUBJEKTUI ASMENIŠKAI“;
• atsiunčiant informaciją apie pažeidimą Biuro elektroninio pašto adresu kedainiai.biuras@yahoo.com;
• žodžiu, atvykus į Biurą (J.Basanavičiaus g. 99, Kėdainaii) pas kompetentingą subjektą.

Vidiniu kanalu pateiktą informaciją registruoja, nagrinėja ir sprendimus dėl pateiktos informacijos priima Biuro kompetentingas subjektas – Biuro patarėja.

Rekomenduojame pranešimą apie pažeidimą teikti užpildant Pranešimo apie pažeidimo formą.

Galima pranešimą apie pažeidimą pateikti laisva forma. Jeigu asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, nori pateikti laisvos formos pranešimą, o ne užpildyti nustatytą pranešimo apie pažeidimą formą, tokiame pranešime jis privalo nurodyti, kad pranešimas teikiamas vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu.

Teikiant informaciją apie pažeidimą, pagal galimybes, būtina nurodyti:

• informaciją pagrindžiančias faktines aplinkybes (kada, kokiu būdu ir koks pažeidimas padarytas ar jį rengiamasi padaryti ir pan., galimi tokio asmens motyvai darant pažeidimą, sužinojimo apie pažeidimą data, aplinkybės ir pan.);
• Biuro darbuotojo, apie kurį teikiama informacija, vardą, pavardę ir pareigas, jei informaciją apie pažeidimą teikiančiam asmeniui šie duomenys yra žinomi, ir kitą svarbą informaciją, padėsiančią identifikuoti galimai pažeidimą padariusį Biuro darbuotoją;
• asmens vardą, pavardę, asmens kodą, darbovietę, gyvenamosios vietos adresą (arba el. pašto adresą) korespondencijai gauti bei kitus kontaktinius duomenis ryšiui palaikyti;
• ar apie šį pažeidimą jau pranešta, jei taip, – kam pranešta, ar gautas atsakymas;
• ar pageidauja būti informuotas apie informacijos apie pažeidimą gavimo faktą, nagrinėjimo eigą ir rezultatus;
• kad informacija apie pažeidimą teikiama vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu;
• Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, bus taikomas konfidencialumas.

Biuras užtikrina informaciją apie pažeidimą pateikiančio asmens ar pranešėjo konfidencialumą. Informaciją teikiant anonimiškai, asmuo netenka galimybės pasinaudoti pranešėjo statusu ir gauti grįžtamąjį ryšį dėl tyrimo baigties.

Informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens, pranešėjo ar susijusio su pažeidimu asmens duomenys, leidžiantys nustatyti jų tapatybę, gali būti pateikti tik tam asmeniui arba institucijai, kurie nagrinėja informaciją apie pažeidimą.

Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:

• to raštu prašo informaciją apie pažeidimą pateikiantis ar pateikęs asmuo arba pranešėjas;
• informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, teisinės gynybos priemonės, kuriomis saugoma nuo neigiamo poveikio priemonių, kaip nurodyta Įstatymo 11 straipsnio 3, 5 dalyse:

• kai neigiamas poveikis daromas asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą per įstaigos vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, jis pateikia pranešimą Lietuvos Respublikos prokuratūrai, kuri sprendžia klausimą dėl asmens pripažinimo pranešėju;
• informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo, pranešėjas ir Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys (pranešėjo šeimos nariams, giminaičiams, kolegoms, dirbantiems įstaigoje arba kitame su įstaiga subordinaciniais ryšiais susijusiame juridiniame asmenyje, kuriame informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens šeimos narys, giminaitis, kolega) dėl patiriamų neigiamo poveikio priemonių nulemtų padarinių gali kreiptis į teismą. Asmuo, kurį su įstaiga sieja tarnybos santykiai, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymu, turi teisę ginčyti dėl jo priimtą ir neigiamų padarinių keliantį administracinį sprendimą arba kitokį veiksmą ar neveikimą.

Asmens, teikiančio informaciją apie pažeidimus, teises ir garantijas bei atsakomybės už informacijos atskleidimą netaikymą, kaip nustatyta Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje:

• asmenims, pranešusiems apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, gali būti taikomos pagalbos, apsaugos ir skatinimo priemonės Įstatyme nustatyta tvarka;
• kai informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo Įstatyme nustatyta tvarka pateikia informaciją, susijusią su komercine (gamybine) paslaptimi, profesine paslaptimi, banko paslaptimi,įstaigos konfidencialia informacija ar informacija apie privatų asmens gyvenimą, šis informacijos pateikimas nelaikomas komercinės (gamybinės) paslapties, banko paslapties, konfidencialios informacijos ar informacijos apie privatų asmens gyvenimą atskleidimu, išskyrus Įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nurodytą išimtį dėl viešai informacijos apie pažeidimą teikimo, taip pat atvejus, kai profesinę paslaptį sudarančios informacijos pateikimas kompetentingai institucijai prieštarautų atskiras profesines veiklas reglamentuojantiems įstatymams ir Europos Sąjungos teisei;
• informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui dėl informacijos pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, Įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją;
• informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos pateikimo, atsako tik tokiu atveju, kai įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija apie pažeidimą yra teisinga;
• jeigu informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo informaciją pateikė anonimiškai, Įstatymo 8 straipsnyje nustatytos apsaugos, skatinimo ir pagalbos priemonės taikomos tais atvejais, kai jo tapatybė buvo atskleista ir būtina jį apsaugoti nuo neigiamo poveikio;
• žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės, tarnybos ar profesinę paslaptį sudarančios informacijos apie pažeidimą pateikimas nesuteikia informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui garantijų pagal Įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės, tarnybos ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Informuojame, kad Jums pateikus pranešimą apie galimą pažeidimą Biure Jūsų asmens duomenis Biuras tvarkys informacijos apie galimą pažeidimą Biure administravimo ir vertinimo tikslu. Daugiau informacijos apie Jūsų asmens duomenų tvarkymą (teisinius pagrindus, saugojimo terminus, duomenų subjekto teises ir kt.) skaitykite šiame privatumo pranešime.

SVARBU

Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, Įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją.

Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal Įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.