Situacija Lietuvoje
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2021 m. daugiausia (77,2 proc., 2020 m. – 77,2 proc.) žmonių mirė dėl trijų mirties priežasčių: kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių.
2021 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,7 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 18,9, dėl išorinių mirties priežasčių – 5,8 proc., 2020 m. – atitinkamai 52,7 proc., 18,9 ir 5,8 proc.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys, mirusiųjų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų
Kraujotakos (arba širdies ir kraujagyslių) ligos išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi beveik visose ES valstybėse narėse. Daugiau nei 1,6 mln. mirčių (arba 35 proc. visų mirčių) ES 2019 m. Dvi pagrindinės mirties nuo kraujotakos ligų priežastys yra išeminės širdies ligos (ypač ūminės miokardo ligos infarktai) ir smegenų kraujagyslių ligos (insultas). Šios dvi mirties priežastys sudaro daugiau nei pusę visų mirčių nuo kraujotakos ligų, o ES šalyse – apie penktadalį visų mirčių 2019 m. (www.oecd.org informacija).
2019 m. ES šalyse nuo išeminių širdies ligų (IŠL) mirė apie 530 000 žmonių. Tai viena iš devynių mirčių (11 proc.). Vyrų mirtingumas nuo IŠL yra dvigubai didesnis nei moterų visose ES šalyse, nes rizikos veiksnių paplitimas tarp vyrų, įskaitant rūkymą, hipertenziją ir aukštą cholesterolio kiekį, yra didesnis. Mirtingumo rodikliai nuo IŠL yra didžiausi Lietuvoje, Vengrijoje, Latvijoje ir Slovakijos Respublikoje, pagal amžių rodikliai nuo trijų iki ketverių kartų didesnis nei ES vidurkis (www.oecd.org informacija).
Širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto prevencinė programa
Pagrindinis programos tikslas yra motyvuoti gyventojus pasirinkti sveikatai palankią gyvenseną ir sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto riziką.
Programa yra skirta asmenims nuo 18 metų amžiaus, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų ir (arba) cukrinio diabeto riziką, kurie dėl dalyvavimo programoje gali kreiptis savarankiškai arba jeims šią prorgamą rekomenduoja šeimos gydytojas.
Šiuo metu formuojama grupė užsiėmimams, kurie vyks rugsėjo-lapkričio mėnesiais (2023 m. ), užsiėmmai prasideda 17:30 val. arba 18:00 val.
Kodėl verta dalyvauti programoje
Pagrindinės programų mokymo temos yra sveikatos rodiklių supratimas, širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos veiksnių išaiškinimas, jų profilaktika, mitybos reikšmė šioms lėtinėms ligoms. Fizinio aktyvumo reikšmė širdies ir kraujagyslių ligoms bei cukriniam diabetui, fizinio aktyvumo užsiėmimai, traumų prevencija, mankšta vandenyje. Streso reikšmė lėtinių ligų atsiradimui, streso valdymo metodai.
Visoje Lietuvoje 2022 m. Programą pradėjo 2925 ir baigė 2158 asmenys. Programos dalyviai turėjo galimybę ne tik dalyvauti teoriniuose ir praktiniuose užsiėmimuose gilinti savo žinias, tačiau ir pagerinti asmeninius rodiklius, kuriuos galite matyti žemiau pateiktoje lentelėje.
Pasikeitė prevencinė Širdies ir kraujagyslių ligų programa (kreiptis į šeimos gydytoją)
Primename, kad nuo 2023 gegužės 1 d. pasikeitė prevencinė Širdies ir kraujagyslių ligų programa.
Programos tikslas – sumažinti prevencinėmis ir gydymo priemonėmis išvengiamą mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų, nustatant pacientus, priskirtinus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei, organizuojant jų prevencinę priežiūrą bei koreguojant gyvenseną ir prireikus skiriant reikiamą gydymą.
Prevencinė programa skirta: 40-60 m. (imtinai) vyrams bei moterims
Nemokama paslauga taikoma šeimos gydytojui nustačius:
- Labai didelę riziką – po 1 metų;
- Didelę riziką – po 2 metų;
- Mažą ar vidutinę – po 4 metų.
Svarbu nepamiršti, kreipiantis į šeimos gydytoją, rizikos nustatymo metu, galima pasitikrinti gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentraciją kraujyje, atlikti kardiogramą ir kitus tyrimus, kurie padėtų pastebėti netinkamus sveikatos rodiklius.
Daugiau informacijos čia.
Parengė Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Rima Proscevičiūtė
