Didėjant informacinių technologijų naudojimui atsiranda ir naujų elgesio priklausomybių rūšių, susijusių su įvairių medijų naudojimu. Vis daugiau plinta ir specialistams susirūpinimą kelia priklausomybės nuo interneto, kompiuterinių žaidimų, pornografijos, socialinių tinklų naudojimo. Kadangi skaitmenines technologijas naudoja ir vaikai bei paaugliai, jie taip pat neišvengia didelių rizikų patirti neigiamų medijų naudojimo pasekmių savo sveikatai. Problemos gali kilti tiek dėl medijų naudojimo trukmės, tiek dėl to, kas veikiama medijose, koks turinys yra vartojamas. Ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje dar per anksti kalbėti apie priklausomybę nuo interneto ar kitų medijų – viso labo tegalima identifikuoti tokios priklausomybės formavimosi prielaidas. Su vaikais dirbantiems visuomenės sveikatos specialistams, pedagogams yra poreikis atpažinti vaikus, turinčius padidintą polinkį probleminiam medijų naudojimui ir padėti plėtoti su skaitmenine higiena susijusius vaikų bei jų tėvų įgūdžius. Tyrimuose akcentuojama prevencinių priemonių, kurios padeda vaikui formuoti teisingą santykį su ekranais ikimokykliniame amžiuje, nauda. Jų trūkumas gali lemti fizinės ir emocinės vaiko būklės pokyčius vėlesnėje vaikystėje (pavyzdžiui, trumpesnė miego trukmė, dažnesni somatiniai skundai, nesveiko maisto vartojimas, didesnės elgesio ir emocijų problemos ir kita) bei priklausomybės nuo interneto riziką paauglystėje ir brandžiame amžiuje.
Iki dviejų metų – jokių ekranų. Vien tik tėvų dėmesys ir meilė
Rekomendacijos griežtos ir be jokių išlygų pirmiausia kalba apie jauniausiąją iki dviejų metų vaikų grupę – jų akiratyje jokių ekranų! Nei valgant, nei prieš miegą, nei laukiant gydytojo priimamajame ar kažkuriuo kitu laiku. Maža to, jeigu norite išvengti problemų ateityje – teks išjungti ir foninį televizorių, kitus ekranus, jeigu jūs ar jūsų šeimos nariai esate įpratę juos laikyti nuolat įjungtus.
Geriau pasirūpinkite lavinančias ir vaiko amžių atitinkančiais žaislais, dažniau eikite su juo į lauką, vaikų žaidimų aikšteles. Megzkite su vaiku akių kontaktą, kalbinkite, žaiskite, neužmirškite jo prisiglausti ir paglostyti – to jūsų vaikui šiuo metu reikia labiausiai.
Nuo dviejų iki penkių metų – ne daugiau valandos per dieną
Vyresniems vaikams galima saikingas laikas prie ekranų tiek žiūrint filmukus, tiek tinkamus pagal amžių kompiuterinius žaidimus, edukacines programėles, bet tai neturėtų viršyti 1 val. per dieną. Šiame vaiko amžiaus tarpsnyje vaikas paprastai jau yra gerai įvaldęs manipuliavimo tėvais meną, tačiau pats negeba savęs kontroliuoti – svarbu padėti jam laikytis susitarimų (tame tarpe ir dėl laiko prie ekranų) bei nenaudoti laiko prie ekranų kaip skatinančios priemonės. Nes kitu atveju vaikas sieks to bet kokia kaina ir pradės slapukauti. Taip pat nereiktų naudoti ekranų likus mažiau kaip valandai iki vaiko miego (geriausiai tai pakeisti pasaka prieš miegą), valgant, laukiant eilėse ar keliaujant.
6-7 metai – iki dviejų valandų ir būtinos pareigos
Paūgėjusiems „darželinukams“ be didesnės žalos galima leisti iki dviejų valandų per dieną pasėdėti prie ekranų, žinoma, darant pertraukas ir kontroliuojant žiūrimą turinį. Šiuo atveju dažnai „meškos paslaugą“ padaro vyresni broliai ar sesės, leisdami žaisti jaunėliams jų amžiaus grupei neskirtus žaidimus ar stebėti netinkamą video turinį. Būtina su jais apie tai pakalbėti, o jei jau taip nutiko – aptarti su mažaisiais, ką jie matė ir išsakyti apie tai savo nuomonę.
Norint apsisaugoti nuo žalingo turinio ateityje, geriau instaliuoti tam skirtas programas, žiūrėti iš anksto įrašytus žaidimus ir filmukus išjungus internetą, blokuoti iššokančias reklamas ir automatinį video įrašų paleidimą. Šiame tarpsnyje naudinga įtraukti vaikus į namų ruošą ar kitus darbus, suteikti jiems pareigų – pvz. nunešti lėkštes nuo stalo, susidėti ir savo rūbus ir t.t. ir leisti laiką su jais kartu – tokiu būdu jie geriausia mokosi bendrauti.
Svarbiausia suvokti kad vaikai – tai mūsų veidrodis. Jei visko mokosi iš mūsų. Ir jeigu iš tiesų norime juos apsaugoti nuo pradžioje išvardytų bėdų, išmokyti bendrauti ir gyventi pilnavertį gyvenimą – greičiausia teks koreguoti savo įpročius ir keistis patiems. Kas, tiesą pasakius, visada yra sunkiausia. Geroji naujiena šioje vietoje yra ta, kad pasistengus gerės ne tik vaikų bendravimo įgūdžiai, mūsų santykiai su jais, bet ir gyvenimo kokybė.
Parengta pagal Rengimo šeimai asociacijos informaciją.
Parengė Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Kristina Bartašiūtė
