Mūsų adresas

J. Basanavičiaus g. 99,
LT-57351, Kėdainiai

Telefonas

+370 347 57 186
+370 685 77 209

PASKELBTI LIETUVOS GYVENTOJŲ APŠVITOS ATASKAITOS REZULTATAI

Radiacinės saugos centras paskelbė 2021 m. gyventojų ir darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apšvitos stebėsenos programos ataskaitą, kurioje rasite įvertintą Lietuvos gyventojų iš įvairių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių patirtą apšvitą, jos kaitos tendencijas bei išvadas apšvitai optimizuoti. Tuo siekiama tinkamai užtikrinti visuomenės sveikatos saugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio ir  sumažinti vėžinių susirgimų bei genetinių pakitimų išsivystymo tikimybę.

2021 m. įvertinta gyventojų ir apšvitą patiriančių darbuotojų apšvita dėl:

  • veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kurios metu galima gyventojų ar darbuotojų apšvita;
  • maiste, geriamajame vandenyje, statybinėse medžiagose, dirvožemyje, upių, ežerų, Baltijos jūros, Kuršių marių vandenyje ir dugno nuosėdose, ore esančių radioaktyviųjų medžiagų;
  •  medicininės radiologijos procedūrų.

Trumpai apie šioje ataskaitoje pateiktas išvadas:

  • Vidutinė apšvita, kurią Lietuvos gyventojas patyrė iš įvairių šaltinių, išskyrus profesinę ir medicininę apšvitą, buvo apie 2,4 mSv.
  • Didžiausią Lietuvos gyventojo patiriamą apšvitą (1,1 mSv per metus) lėmė gamtinės radioaktyviosios radono dujos patalpose.
  • Profesinės apšvitos stebėsenos rezultatai parodė, kad vidutinė darbuotojo gauta metinė efektinė dozė buvo 0,34 mSv.
  • Vidutinė pacientų apšvita skirtingų spindulinės diagnostikos ir intervencinės radiologijos procedūrų metu buvo 0,77 mSv ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo apie 24 proc., nes dėl COVID-19 pandemijos asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo atlikta mažiau tokių procedūrų.
  • Maisto ir geriamojo vandens foninis užterštumo radionuklidais lygis ir aplinkos jonizuojančiosios spinduliuotės foninis lygis galimame Baltarusijos atominės elektrinės įtakos regione Vilniaus apskrityje nesiskyrė nuo tokių lygių kituose Lietuvos regionuose.
  • Baltijos jūros, Kuršių marių, upių ir ežerų dugno nuosėdų ir oro radiologinio aplinkos monitoringo duomenys atitinka ankstesnių metų tendencijas, didesnio radioaktyvumo lygio aplinkoje nenustatyta.
  • Įvertinta, kad daugumą statybos produktų galima naudoti be apribojimų. Šių produktų gyventojams lemiama apšvita neviršys leistinos apšvitos dėl radionuklidų statybos produktuose.
  • Atlikus matavimus pagal gautus gyventojų prašymus įvertinti, ar jų gyvenamojoje aplinkoje nėra padidėjusios jonizuojančiosios spinduliuotės bei dėl galimo jų turimų vartojimo prekių ir daiktų (laikrodžių, senovinių baldų, plytų, lėktuvų parodymų skalių, staliukų iš baltarusiškos medienos ir kt.) galimo radioaktyvumo, reikšmingo fono padidėjimo ir radionuklidais užterštų daiktų neaptikta.

Užtikrinant šalies gyventojų apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, numatyta tęsti Lietuvos gyventojų apšvitos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės stebėseną. Taip pat įvertinti apšvitą iš visų galimų šaltinių ir teikti rekomendacijas dėl apšvitos bei poveikio visuomenės sveikatai optimizavimo, laiku nustatyti naujus gyventojų apšvitą lemiančius veiksnius bei stebėti jau nustatytų veiksnių kaitą.

Su ataskaita galite susipažinti čia.

keli statistiniai rodikliai:

Šaltinis Raciacinės saugos centro pranešimas spaudai

Taip pat skaitykite

SAUGAUS EISMO DIENA ,,PAŽINKIME ŠVIESOFORO SPALVAS”

Minint Europos saugaus eismo dieną (spalio 13 d.) ir pasitinkant atšvaitų dieną (spalio 17 d.), visuomenė raginama atkreipti dėmesį į padažnėjusius eismo įvykius tamsiuoju paros metu, esant nepalankioms eismo sąlygoms, nepamiršti dėvėti atšvaitų.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos

SLAPUKŲ POLITIKA Mūsų interneto svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies), todėl šiame skyriuje jums pateikiama informacija apie tai, kas yra slapukai kaip jie naudojami ir kaip jums apsispręsti, ar slapukus palikti, ar pašalinti. Kas yra slapukai? Slapukas (angl. cookie) – tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Sekantį kartą apsilankius svetainėje šis failas gali būti nuskaitytas, kad svetainė galėtų atpažinti Jūsų kompiuterį ar mobilųjį prietaisą. Slapukai įprastai naudojami šiais tikslais: Techniniai slapukai: padeda rodyti jums svetainę, padeda užtikrinti jos funkcionalumą, sukurti vartotojo paskyrą, prisijungti ir tvarkyti užsakymus. Šie techniniai slapukai yra būtini tinkamam svetainės funkcionavimui. Funkciniai slapukai: šie slapukai prisimena jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėta informaciją. Šiuos slapukus galima naudoti ir registracijos informacijai prisiminti, kad kaskart apsilankius svetainėje jums nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šie funkciniai slapukai nėra būtini svetainei funkcionuoti, tačiau prideda funkcionalumo ir pagerina svetaine patirtį. Analitiniai slapukai: padeda optimizuoti ir pagerinti svetainę, suprasti reklamų ir komunikacijos efektyvumą. Galima rinkti duomenis apie peržiūrėtus internetinius puslapius, iš kurių puslapių atėjote, kokius el. laiškai atveriami ir į kuriuos sureaguota bei informaciją apie datą ir laiką. Tai taip pat reiškia, kad galima naudoti informaciją apie vartotoją ir tai, kaip naudojate svetainę, pavyzdžiui, apsilankymo dažnumą, paspaudimų skaičių tam tikrame puslapyje, naudotus paieškos žodžius ir kt. Tai gali apimti ir reklamas trečiųjų šalių svetainėse. Komerciniai slapukai: naudojame savo ir trečiųjų šalių slapukus, kad savo bei kitose svetainėse rodytume suasmenintą reklamą. Tai vadinama „pakartotine rinkodara“, kuri pagrįsta naršymo veiksmais, pavyzdžiui, jūsų ieškotomis, peržiūrėtomis prekėmis. Ką galite pasirinkti? Apsilankę interneto svetainėje galite pasirinkti, ar norite naudoti slapukus. Slapukus galite valdyti ir (arba) ištrinti pagal savo pageidavimus. „Internet Explorer“, „Safari“, „Firefox“, „Chrome“ ar kitos naršyklės nustatymuose galite pasirinkti, kuriuos slapukus norite priimti ir kuriuos atmesti. Galite ištrinti visus jūsų kompiuteryje jau esančius slapukus, o daugumoje naršyklių galite nustatyti, kad slapukai nebūtų įrašomi. Šių nustatymų buvimo vieta priklauso nuo jūsų naudojamos naršyklės. Daugumoje naršyklių galima: patikrinti, kokie slapukai yra įrašyti, ir ištrinti atskirus slapukus; blokuoti trečiųjų šalių slapukus; blokuoti slapukus iš konkrečių interneto svetainių; blokuoti visų slapukų siuntimą; uždarant naršyklę ištrinti visus slapukus. Jei nesutinkate, kad į kompiuterį ar kitą įrenginį būtų įrašomi slapukai, galite bet kada atšaukti sutikimą juos naudoti pakeitę nustatymus ir ištrynę įrašytus slapukus. Jei pasirinkote ištrinti slapukus, nepamirškite, kad bus pašalintos ir visos nustatytos parinktys. Be to, visiškai užblokavus slapukus, daug interneto svetainių neveiks tinkamai. Norėdami daugiau sužinoti apie slapukus ir kaip juos tvarkyti ar pašalinti, tiesiog apsilankykite puslapyje www.allaboutcookies.org ir jūsų naršyklės pagalbos puslapyje. Mūsų interneto tinklalapyje naudojamų slapukų sąrašas Slapukų tipai: nuolatiniai slapukai, saugomi ir nustatomi vartotojo kompiuteryje tam tikram laikui ir naudojami pakartotinai apsilankius Interneto tinklalapyje; Slapukų pavadinimas Aprašas Slapukų tipas cookieconsent_dismissed, įvairūs pavadinimai Tinklalapio slapukai naudojami, kad gauti informaciją ar lankytojas susipažino su slapukų naudojimo politiką. Slapukai nustatomi konkrečiam laikotarpiui.

Uždaryti