2023 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūra ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizavo susitikimą „Moterų emocinė sveikata: pogimdyminės depresijos prevencijos galimybės“.
Susitikime dalyvavo įvairių įstaigų, nevyriausybinių organizacijų atstovai: Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjai Paulius Gradeckas ir Lina Svidinskaitė, Kėdainių rajono savivaldybės vyriausioji specialistė (savivaldybės gydytoja) Sandra Buinovskienė, VŠĮ Kėdainių ligoninės direktorė Edita Vaškevičienė, VŠĮ Pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Joana Kleivienė, Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė, Kėdainių pagalbos šeimai centro direktorė Sandra Sagatienė, Kėdainių r. ,,Motinystės mokyklos‘‘ (NVO) vadovė Danutė Šilkaitienė, Kėdainių atvirojo jaunimo centro ,,LANG‘as“ jaunimo neformaliojo ugdymo organizatorė Ramunė Ūsė, Kėdainių moterų krizių centro ir Poliklinikos Armedika atstovai, specialistai, kuriems aktualūs moterų sveikatos išsaugojimo klausimai.
Tyrimo duomenimis, kuriame dalyvavo 2,7 tūkst. 2019-2022 m. Lietuvoje gimdžiusių moterų, net 20,54 proc. tūrėjo reikšmingų pogimdyminės depresijos simptomų, 21,65 proc. patyrė įvairių potrauminio streso po gimdymo reakcijų, apie 14 proc. respondenčių galima įtarti pasireiškus pogimdyminį potrauminio streso sutrikimą bent kurį laiką po gimdymo, beveik 3 proc. visų apklaustų moterų kenčia nuo reikšmingų potrauminio streso sutrikimo simptomų apklausos metu. Atvirai apie motinystės sunkumus ir emocinę būseną po gimdymo vis dar yra kalbama per mažai. Tad šalies vadovo Ekonominės ir socialinės politikos grupės patarėjas inicijavo susitikimą tema „Moterų emocinė sveikata: pogimdyminės depresijos prevencijos galimybės“. Susitikimo tikslas – aptarti paslaugų prieinamumo situaciją besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims, galimybes esamą padėtį gerinti.
Susitikimo metu Asta Petraitienė ir Nida Vildžiūnaitė pristatė „Pogimdyminės depresijos prevencijos projektą „Mama mums rūpi“ ir pranešimą „Pogimdyminės depresijos prevencijos galimybės‘‘. Po pristatymo dalyviai buvo kviečiami diskusijai apie vykdomas prevencines priemones mamų (tėvų) emocinei sveikatai gerinti.
Šio pristatymo metu buvo siekiama padėti suprasti bei atpažinti šias klastingas būsenas, pasitikėti savimi, nekentėti ir priimti kitų pagalbą, kreiptis laiku į specialistus bei rūpintis savo psichologine sveikata.
Parengė Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorės G.Adomavičienė ir K. Orechovaitė.
