Šiaurietiškas ėjimas – ėjimas su specialiomis lazdomis – populiarėja visame pasaulyje, kaip aktyvaus laisvalaikio leidimo, kūno ir sielos sveikatinimo būdas, tinkantis įvairaus amžiaus, svorio ir fizinio pasirengimo žmonėms.
Šiaurietiškam ėjimui būdingą techniką vasaros treniruočių stovyklose slidininkai taikė jau nuo 1930 m. Kaip fitneso sporto rūšis dabartinę savo formą šiaurietiškas ėjimas įgavo 1997 m. Suomijoje. Valmarkos sporto instituto studentas Marko Kantaneva savo diplominiame darbe šiaurietišką ėjimą aprašė ir pagrindė kaip sporto šaką. Jis sukūrė ir pirmąjį šiaurietiško ėjimo lazdų modelį. Labiausiai ši laisvalaikio forma išpopuliarėjusi Suomijoje, Vokietijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Taip pat Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Australijoje, Japonijoje ir JAV vis daugėja žmonių, besidžiaugiančių šia sporto šaka. Mūsų kaimynai lenkai, estai ir latviai skaičiuoja šimtus tūkstančių, pamėgusių šį užsiėmimą. Į Lietuvą šiaurietiško ėjimo idėja atklydo apie 2007 m., bet platesnį susidomėjimą visuomenėje pradėjo įgauti tik nuo 2009 m. pavasario. Tuo metu savo veiklą pradėjo ir konsorciumas Nordic Walking Style. Buvo surengti pirmieji šiaurietiško ėjimo mokymai Kaune, pradėta organizuoti inventoriaus gamyba ir 2009 m. vasarą pasirodė pirmosios šiaurietiško ėjimo lazdos, pagamintos Lietuvoje.
Atlikti moksliniai tyrimai įrodo šiaurietiško ėjimo naudą žmogaus sveikatai. Šiaurietiškas ėjimas gali būti net 46 proc. veiksmingesnis nei paprastas ėjimas. Kadangi einant su lazdomis įdarbinami ne tik apatinės kūno dalies raumenys, bet ir viršutinės kūno dalies raumenys, kurie įprasto ėjimo metu nėra stimuliuojami (krūtinė, tricepsas, bicepsas, pečių ir kaklo raumenys). Šiaurietiškas ėjimas gerina širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, padidina deguonies įsisavinimą, todėl šia veikla užsiimantys žmonės jaučiasi žvalūs ir energingi. Reguliarus vaikščiojimas su lazdomis, gali padėti sustiprinti stuburą, pagerinti pusiausvyrą ir sumažinti kaklo skausmus. Tai yra kūno treniruotė, kurią galime praktikuoti ištisus metus įvairiose vietose mieste ar gamtoje (pėsčiųjų takai, miškai, parkai ar paplūdimiai). Šiaurietiško ėjimo efektyvumą lemia treniruočių intensyvumas, trukmė ir dažnumas.
Per paskutinius 15 metų, kai šiaurietiškas ėjimas įgauna vis didesnį populiarumą, buvo atlikti įvairūs tyrimai. Palyginamojo metodo būdu buvo analizuojami tiriamųjų fiziniai duomenys einant paprastai ir einant su lazdomis. Apibendrinant tokių tyrimų rezultatus daromos išvados, kad šiaurietišku ėjimu dėl jo teigiamo poveikio gali užsiimti visi nepriklausomai nuo fizinio pajėgumo lygio. Kaip saugi judėjimo forma ji gali teikti džiaugsmo netgi sunkiai vaikštantiems ir turintiems judėjimo problemų žmonėms.
Šiaurietiško ėjimo nauda:
- dirba apie 90 proc. viso kūno raumenų;
- sudegina daugiau nei 400 kcal per valandą, 40 proc. daugiau nei vaikštant paprastai;
- lavina viršutinę rankų ir užpakalinę pečių juostos dalį, bei krūtinės raumenis;
- atpalaiduojami pečių ir kaklo raumenys, sumažėja skausmas juose;
- sumažina apkrovą kelių sąnariams;
- padeda formuoti taisyklingą laikyseną bei stiprina stuburą ir nugaros raumenis;
- nereikalauja fizinio pasiruošimo, todėl tinka visiems.
Parengė Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Jūratė Petraitienė
Naudoti šaltinai:
- www.siaurietiskasejimas.lt
- https://sportas.ktu.edu/
