Priklausomybė nuo lošimo – tai elgesio priklausomybių grupei priskiriamas psichikos sutrikimas, pasireiškiantis nevaldomu poreikiu dalyvauti azartiniuose lošimuose. Problemiškai lošiantis asmuo praranda lošimams skirto laiko nuovoką, peržengia savo finansines galimybes, patiria sunkumų darbe, įsivelia į neteisėtą veiklą, konfliktuoja su artimaisiais, o neretai nuo jų tiesiog atsiriboja. Tokį žmogų dažnai kamuoja stiprios nuotaikų kaitos, nerimas, nemiga, depresyvi būsena, o kartais net ir mintys apie savižudybę. Tad nesunku suprasti, kad priklausomas lošėjas gyvena nuolatinėje, sunkiai pakeliamoje įtampoje.
Patekęs į priklausomybės spąstus, lošiantysis atsiduria finansinėje ir emocinėje duobėje, tačiau dažnai vis dar
puoselėja iliuziją, kad tęsiant lošimą galima savarankiškai išspręsti tiek finansines, tiek psichologines problemas. Deja, ši iliuzija neišvengiamai subliūkšta – įveikti priklausomybę be profesionalios pagalbos yra praktiškai neįmanoma. Gydymas reikalauja laiko ir pastangų, bet jis būtinas norint sugrįžti į visavertį gyvenimą. Neveltui psichikos sveikatos specialistai lošimo priklausomybę priskiria prie sudėtingiausių priklausomybės formų.
Priklausomybė nuo lošimo – nematoma liga
Viena iš šios priklausomybės klastų – tai, kad ji dažnai lieka nepastebėta. Kitaip nei alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų žalingo vartojimo atvejais, lošimo problema aplinkiniams kur kas sunkiau pastebima ir atpažįstama.
Pats lošėjas, net ir suvokdamas neigiamas savo elgesio pasekmes, dažnai linkęs šį nevaldomą polinkį kruopščiai slėpti – o tai tampa dar paprasčiau šiais laikais, kai itin išpopuliarėjo nuotoliniai lošimai.
Artimieji, net ir jausdami, kad artimo žmogaus elgesys pasikeitė, pastebėdami jo nuotaikų kaitą ar nuolatinį pinigų stygių, neretai tik numano, kad kažkas yra ne taip. Tačiau tikrosios pokyčių priežasties įžvelgti dažnai negali.
Deja, ji paaiškėja dažnai tik tada, kai lošėjo problemos jau būna gerokai įsišaknijusios.
Pagalba reikalinga ir lošėjų artimiesiems
Nenuostabu, kad lošėjų artimieji taip pat tampa šios priklausomybės aukomis – jiems, kaip ir patiems lošėjams, būtina profesionali pagalba.
Finansiniai nuostoliai tiesiogiai paliečia šeimos narius, o psichologiniai išgyvenimai, kuriuos jie patiria susidūrę su mylimo žmogaus priklausomybe, būna sunkūs ir ilgalaikiai.
Artimuosius dažnai lydi nuolatinis nerimas, įtampa, stiprus kaltės ar gėdos jausmas, baimė būti pasmerktiems. Visa tai skatina slėpti problemą ir užsidaryti – taip kyla pavojus atsidurti socialinėje atskirtyje.
Galiausiai ne vienas jų tampa kopriklausomu – žmogumi, kuris visiškai pamiršta savo poreikius, o dažnai nė nesuvokia, kad jam pačiam taip pat reikalinga pagalba.
Kopriklausomybė – tai ne mažiau sudėtingas reiškinys nei pati priklausomybė. Iš jos išsivaduoti savarankiškai dažniausiai yra labai sunku, todėl taip pat būtina kreiptis į specialistus.
Pagalbos yra – svarbiausia žengti pirmą žingsnį
Būtent dėl to labai svarbu nebijoti ir išdrįsti kreiptis pagalbos. Anoniminę ir nemokamą pagalbą tiek lošėjams, tiek jų artimiesiems teikia:
- Visuomenės sveikatos biuro specialistai
- Lošimų priežiūros tarnybos psichologai
- Respublikinis priklausomybės ligų centras
- Įvairios priklausomų asmenų bendruomenės ir savitarpio pagalbos grupės
Taigi, pagalbos yra – svarbiausia žengti pirmą žingsnį sveikimo ir šviesesnio gyvenimo link. Kreipimasis pagalbos – tai ne silpnumo ženklas, o drąsos ir stiprybės įrodymas. Išeitis egzistuoja net ir iš tamsiausių gyvenimo etapų – svarbu nelikti vienumoje su savo skausmu.
