Mūsų adresas

J. Basanavičiaus g. 99,
LT-57351, Kėdainiai

Telefonas

+370 347 57 186
+370 685 77 209

Elektroninis paštas

administracija@kedainiuvsb.lt

GEGUŽĖS 28-OJI – TARPTAUTINĖ MOTERŲ SVEIKATOS GERINIMO DIENA

Kiekvienais metais gegužės 28-ąją dieną minima Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena. Ši diena skirta atkreipti visuomenės dėmesį į svarbiausias moterų sveikatos problemas, skatinti lygiavertę sveikatos priežiūrą, švietimą bei prevenciją, siekiant užtikrinti visapusišką moterų gerovę ir teisę į sveikatą.

Situacija Lietuvoje

Remiantis Higienos instituto 2024 m. išankstiniais duomenimis, moterys Lietuvoje dažniausiai miršta nuo kraujotakos sistemos ligų (56,6 %), piktybinių navikų (19,9 %) ir kvėpavimo sistemos ligų (6,5 %). Tarp piktybinių navikų didžiausią grėsmę kelia krūties ir gimdos kaklelio vėžiniai susirgimai.

Gimdos kaklelio vėžys

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad gimdos kaklelio vėžys beveik visada susijęs su žmogaus papilomos virusu (ŽPV), kuris perduodamas lytiniu keliu. Nors dauguma ŽPV infekcijų praeina savaime, dalis jų gali išlikti ir sukelti vėžinius pakitimus.

PSO rekomenduoja ŽPV vakcinaciją kaip pagrindinę prevencijos priemonę. Vakcinacija yra efektyviausia, kai imunizuojamos 9–14 metų mergaitės, dar nepradėjusios lytinio gyvenimo.

Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kuri kviečia 25–59 metų (imtinai) moteris dalyvauti tyrimuose ankstyvajai vėžio diagnostikai.

  • 25–34 metų (imtinai) moterims gimdos kaklelio citologinis tepinėlis atliekamas kartą per 3 metus.
  • 35–59 metų (imtinai) moterims – kartą per 5 metus atliekamas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (AR ŽPV) tyrimas ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje.

Krūties vėžys

Krūties vėžys išlieka dažniausia onkologinė liga tarp moterų Lietuvoje ir pasaulyje. Ankstyva diagnostika itin svarbi siekiant sumažinti mirtingumą.

Krūties vėžio rizika gali būti didesnė moterims, kurios nėra gimdžiusios ar žindžiusios, taip pat toms, kurios turi antsvorio. Riziką taip pat didina gausus alkoholio vartojimas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, hormoninė kontracepcija, pakaitinė hormonų terapija po menopauzės bei nutraukti nėštumai.

Lietuvoje vykdoma atrankinė prevencinė programa – 45–74 metų (imtinai) moterims kas 2 metus siūloma atlikti nemokamą mamografinę patikrą.

Krūties vėžys ankstyvosiose stadijose dažnai nesukelia jokių simptomų, tačiau yra požymių, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:

  • Guzelis ar sukietėjimas krūtyje ar pažastyje, kuris neišnyksta;
  • Krūties formos, dydžio pakitimai;
  • Odos sustandėjimas, įdubimas ar „apelsino žievelės“ tekstūra;
  • Išskyros iš spenelio, ypač kraujingos;
  • Ilgalaikis skausmas krūtyje ar pažastyje, nesusijęs su menstruaciniu ciklu.

Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnozė leidžia pradėti gydymą laiku ir ženkliai pagerina išgyvenamumo rodiklius.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL)

2024 m. duomenimis, ŠKL yra pagrindinė moterų mirties priežastis Lietuvoje. PSO primena, kad ŠKL dažnai klaidingai laikomos „vyrų problema“, nors moterims jos taip pat itin pavojingos, ypač menopauzės laikotarpiu.

ŠKL vystymuisi didelę riziką kelia nesubalansuota ir sveikatai nepalanki mityba, nejudrumas, rūkymas, aukštas kraujospūdis.

Šių ligų prevencijai Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta 40–60 metų (imtinai) amžiaus moterims ir vyrams. Nustatytu periodiškumu šeimos gydytojas vertina pacientų rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų prevencijos planą, siekiant sumažinti mirtingumo riziką.

Psichikos sveikata

Tyrimai rodo, kad moterys dažniau nei vyrai patiria nerimą, depresiją bei įvairius somatinius nusiskundimus – fizinius simptomus, kurių negalima paaiškinti mediciniškai.

Depresija yra dažniausias psichikos sveikatos sutrikimas tarp moterų, tačiau dėl visuomenėje nusistovėjusios stigmos didelė dalis moterų vis dar baiminasi kreiptis pagalbos. Todėl itin svarbu didinti moterų sąmoningumą apie psichikos sveikatą ir skatinti jas drąsiai kreiptis pagalbos.

Literatūros šaltiniai:

Informaciją parengė Visuomenės sveikatos specialistė Miglė Kareivaitė

Taip pat skaitykite

DĖMESYS UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PREVENCIJAI

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos organizavo renginį, skirtą aptarti su ŽIV/AIDS ir lytiškai