Išsėtinė sklerozė (IS) – tai uždegiminė autoimuninė liga, kurios metu pažeidžiama centrinė nervų sistema, paveikiamos pažintinės, emocinės, motorinės, jutiminės ar regos funkcijos. Manoma, kad pasaulyje ja serga daugiau kaip 1,8 milijono žmonių. Išsėtinė sklerozė dažnesnė vidutinio amžiaus asmenims, moterims ir gyvenantiems toliau nuo pusiaujo (galimai dėl vitamino D trūkumo). Nors tikslios ligos priežastys nežinomos, šeimos istorijoje buvę ir esami susirgimai gali padidinti ligos riziką.

Šiuo metu išsėtinės sklerozės pilnai išgydyti neįmanoma, tačiau gydymas gali padėti valdyti simptomus, sumažinti paūmėjimų dažnį ir pagerinti gyvenimo kokybę. Ankstyvas išsėtinės sklerozės nustatymas yra itin svarbus, nes suteikia galimybę laiku pradėti gydymą, kuris sumažina smegenų pažeidimus, retina atkričius ir gerina gyvenimo kokybę.

Išsėtinė sklerozė gali pasireikšti keliomis formomis:

• Klinikinis izoliuotas sindromas – pirmas neurologinių simptomų epizodas, galintis būti išsėtinės sklerozės pradžia.
• Recidyvuojanti forma – forma, kuriai būdingi simptomų paūmėjimai (recidyvai arba atkričiai) ir pagerėjimo laikotarpiai (remisijos).
• Antrinė progresuojanti forma – išsivysto po recidyvuojančios formos, kai paūmėjimų mažėja, tačiau simptomai progresuoja.
• Pirminė progresuojanti forma – liga nuo pat pradžių progresuoja be akivaizdžių remisijų.

Simptomai

Išsėtinės sklerozės simptomai gali būti įvairūs – nuo regos ir jutiminių sutrikimų iki nuovargio, raumenų spazmų ar atminties problemų. Tai priklauso nuo pažaidos vietos galvos smegenyse ar nugaros smegenyse. Labai svarbu atpažinti šiuos simptomus anksti, nes tai leidžia laiku pradėti gydymą ir sumažinti ligos progresavimą.

Dažniausiai pasitaikantys simptomai:

• Regėjimo sutrikimai (pvz., dvejinimasis, neryškus matymas, gali būti apakimas);
• Tirpimas ar silpnumas galūnėse, galūnių paralyžiai;
• Raumenų įtampa ar spazmai;
• Pusiausvyros ir vaikščiojimo problemos;
• Nuovargis;
• Atminties ir dėmesio sutrikimai;
• Šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai.

Simptomai gali pablogėti sergant kitomis infekcijomis (pvz., šlapimo takų ar kvėpavimo ligomis).

Kaip sumažinti neigiamą ligos įtaką?

Gyvenimo būdas gali turėti įtakos išsėtinės sklerozės eigai ir aktyvumui. Nors pagrindiniai ligos progresavimo veiksniai yra individualūs, tam tikri gyvenimo įpročiai gali turėti teigiamos arba neigiamos įtakos:

• Tinkama mityba pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir gali palengvinti ligos eigą;
• Pakankamas vitamino D kiekis organizme siejamas su mažesniu išsėtinės sklerozės aktyvumu;
• Omega-3 riebalų rūgštys slopina uždegiminius procesus, o jų šaltiniai yra augalinės kilmės produktai, tokie kaip špinatai, chia sėklos, linų sėmenys, graikiniai riešutai, rapsų ir linų aliejus bei žuvis, pavyzdžiui, lašiša, skumbrė ir sardinės;
• Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina organizmą, palaiko mobilumą ir mažina uždegiminius procesus;
• Kokybiškas miegas ir streso valdymas svarbūs bendrai sveikatai;
• Pakankama saulės ekspozicija prisideda prie natūralios vitamino D gamybos organizme

• Rūkymas yra aiškiai nustatytas rizikos veiksnys, kuris spartina ligos progresavimą;
• Perdirbti raudonos mėsos gaminiai, kuriuose gausu azoto junginių ir Omega-6 riebalų rūgšties, palaikančios lėtinį uždegimą, gali prisidėti prie uždegimo stiprėjimo ir nepalankios eigos formavimosi;
• Virusinės ir bakterinės infekcijos spartina išsėtinės sklerozės vystymąsi;
• Nesubalansuota mityba skatina uždegiminius procesus.

Informacijos šaltiniai:

• Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjunga. Aš – savo ligos herojus. Klaipėda: Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjunga; May 2023 [cited 2025 Jun 12]. Prieiga per internetą: https://www.liss.lt/wp-content/uploads/2023/05/Leidinys-A%C5%A1-savo-ligos-herojus.pdf
• Tafti D, Ehsan M, Xixis KL. Multiple Sclerosis. In: StatPearls. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK499849/
• World Health Organization. Multiple sclerosis. Geneva: World Health Organization; 7 Aug 2023. Prieiga per internetą: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/multiple-sclerosis

Informaciją parengė Visuomenės sveikatos specialistė Miglė Kareivaitė