Birželio 14-ąją dieną minima Pasaulinė kraujo donorų diena. Ši diena skirta skatinti kraujo donorystę ir atsidėkoti kraujo donorams. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, pasaulyje kasmet surenkama apie 118,5 mln. kraujo donacijų. Kraujo donorystė gelbsti gyvybes: jis itin svarbus moterims, patiriančioms komplikacijų nėštumo ar gimdymo metu, vaikams, sergantiems sunkia mažakraujystės forma, avarijų aukoms, operuojamiems ir onkologiniams pacientams. Kraujo atsargos turi būti nuolat papildomos dėl to, kad kraujas gali būti saugomas tik ribotą laiką.
Ar saugu duoti kraujo?
- Prieš kraujo donorystę kraujas yra tikrinamas. Užduodami klausimai apie asmens sveikatos būklę, vartojamus vaistus (labai svarbu sąžiningai atsakyti, jei manote, kad Jūsų kraujas gali būti netinkamas).
- Svarbu žinoti, kad kraują duoti gali tik gerai besijaučiantys ir sveiki asmenys.
- Kraujo paėmimui naudojama įranga yra vienkartinė ir sterili, todėl visa procedūra atliekama laikantis aukščiausių saugumo standartų.
- Nors kiekvienas kraujo mėginys tikrinamas dėl tokių užkrečiamųjų ligų kaip ŽIV, hepatitas B ar C, sifilis, tačiau labai neseniai užsikrėtus, šie testai gali dar neparodyti ligos, todėl kyla pavojus recipientui.
- Paprastai kraujo donorystės metu paimama apie 450 ml kraujo – tai sudaro mažiau nei dešimtadalį viso kraujo kiekio suaugusio žmogaus organizme (kuris siekia 4,5–5 litrus). Skysčių kiekis organizme atsistato per maždaug 36 valandas.
- Daugelis žmonių nerimauja, kad kraujo donorystė yra skausminga procedūra. Norėdami tai įsivaizduoti, pabandykite stipriai suspausti alkūnės vidinę pusę – tai padės suprasti, ką jaučia donorai. Dažniausiai juntamas tik trumpas dūrimo pojūtis ir lengvas spaudimas. Kraujo davimas yra saugus, o diskomfortas ar šalutinės reakcijos procedūros metu ar po jos yra itin retos.
- Lietuvoje kraują gali duoti asmenys nuo 18 iki 65 metų.
Kraujo aukoti negalima, jei:
- Jaučiatės blogai, karščiuojate ar esate nusilpę;
- Sergate mažakraujyste (anemija);
- Laukiatės arba žindote kūdikį;
- Turite sveikatos sutrikimų, dėl kurių donorystė gali būti nesaugi;
- Vartojate tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, antibiotikus;
- Neseniai pasidarėte tatuiruotę, auskarų vėrimus ar odos skarifikaciją (dėl laukimo laikotarpio pasitarkite su sveikatos specialistais);
- Jūsų gyvenimo būdas kelia riziką užsikrėsti infekcijomis, plintančiomis per kraują – pavyzdžiui, jei turite daug seksualinių partnerių,
- Įtariate ar žinote, kad galite būti užsikrėtę lytiškai plintančiomis infekcijomis, tokiomis kaip ŽIV ar sifilis;
- Dieną prieš donaciją ar donacijos dieną vartojote alkoholį.
Informacijos šaltiniai:
- World Health Organization. Blood products: why should I donate blood? [Internet]. Geneva: WHO; 2023. Prieiga per: https://www.who.int/news-room/questions-and-answers/item/blood-products-why-should-i-donate-blood
- World Health Organization. Blood safety and availability [Internet]. Geneva: WHO; 2025 May 30. Prieiga per: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/blood-safety-and-availability
Informaciją parengė Visuomenės sveikatos specialistė Miglė Kareivaitė