Metų pradžia darbe ne visiems yra džiugi. Ataskaitų pildymą ir šventinį šurmulį pakeičia rutina, nuovargis ir trumpos dienos. Jeigu prisideda ambicingų lūkesčių ir asmeninio gyvenimo sunkumų, pirmieji metų mėnesiai gali tapti labai sudėtingi emociškai. Higienos instituto Psichikos sveikatos centro specialistai pabrėžia, kad būtent kolegos yra tie žmonės, kurie gali pirmieji pastebėti nuotaikos, elgesio pasikeitimus, bylojančius apie emocinę krizę, o kai kada – ir savižudybės grėsmę.

Kasdien darbe praleidžiame daugiau nei 8 valandas ir galime pastebėti tam tikrus pokyčius savo kolegų elgesyje, savijautoje. 

Pavojaus signalai: kada tai ne tik ilgalaikis liūdesys

Savižudybės rizika ne visada yra akivaizdi, taip pat gali būti sudėtinga atskirti nuovargį nuo didesnių emocinių sunkumų. Bet kuriuo atveju žmogus, kuris turi minčių apie savižudybę, tiesiogiai ar subtiliai „signalizuoja“ apie tai savo elgesiu, nuotaika ir kalba. Specialistai išskiria keletą lengviau pastebimų pokyčių, kuriuos pastebėjus svarbu nelikti abejingiems.

• Atsiribojimas: jei visada bendraujantis kolega staiga nustoja dalyvauti bendruose pietuose, vis dažniau renkasi nuotolinį darbą be aiškios priežasties ar vengia vaizdo skambučių.
• Ryškus nuotaikos pagerėjimas: pavojingas ženklas – kai po ilgo streso ir nerimo žmogus staiga tampa neįprastai ramus. Tai gali rodyti, kad jis jau priėmė lemtingą sprendimą.
• Tvarkymasis: asmeninių daiktų atidavimas, neįprastas dėkingumas kolegoms už „praėjusius metus“ ar skubotas, nepaaiškinamas ilgalaikių projektų perdavimas kitiems.
• Cinizmas ir savikritika: kalbėjimas apie planų beprasmiškumą, juokeliai apie tai, kad „be manęs čia viskas veiktų geriau“.

Apie krizę klausti atvirai

Įtariant savižudybės riziką, svarbu kalbėti ir klausti tiesiai, tačiau dažnai bijoma, kad tai gali pastūmėti link lemtingo veiksmo. Tai – mitas. Tiesus klausimas ne tik nepaskatina savižudybės, bet ir suteikia galimybę išsikalbėti ir gauti palaikymą.

Kitas barjeras, trukdantis kolegoms užduoti tiesų klausimą, yra baimė išgirsti patvirtinimą. Dažnas pasijunta atsakingas už kito gyvybę ir išsigąsta, kad neturės specialių žinių padėti bendradarbiui krizėje. Tačiau specialistai pabrėžia: jūsų užduotis nėra tapti gelbėtoju ar psichoterapeutu

Jei darbe išgirdote teigiamą atsakymą į klausimą apie savižudybę, rekomenduojami šie veiksmai:

• Nepalikite žmogaus vieno. Jei jaučiate, kad pavojus gyvybei yra čia pat, skambinkite 112 ir pabūkite šalia, kol atvyks specialistai;
• Suteikite palaikymą. Kartu surinkite emocinės paramos linijos numerį arba padėkite užsiregistruoti psichologinei konsultacijai:
         Vilties linija (pagalba suaugusiesiems): 116 123 (visą parą);
         Jaunimo linija: 0 800 28888 (visą parą);
         Informacija ir pagalbos teikėjų kontaktai savižudybės krizėje interneto svetainėje tuesi.lt.
• Informuokite atsakingus asmenis. Jei įmonėje yra krizinių situacijų valdymo tvarka, pasitelkite Personalo skyrių ar Vadovybę.

„Savižudybių prevencija darbe prasideda ne pastebėjus krizę, o daug anksčiau – nuo kasdienių pokalbių prie kavos. Išdrįskime ne tik pasidžiaugti nuveiktais darbais, bet ir pasakyti, kad mums sunku“ (T. Knabikas).

Higienos instituto informacija