Pusryčiai dažnai vadinami svarbiausiu dienos valgymu, tačiau nemaža dalis Lietuvos mokinių juos praleidžia. 2024 m. Higienos instituto duomenimis kasdien pusryčiavo tik 39,1 proc. Lietuvos 5, 7 ir 9 klasių mokinių. Kėdainių rajone situacija buvo panaši – kasdien pusryčiavo 38,4 proc. apklaustų mokinių: 42,8 proc. penktokų, 34 proc. septintokų ir 38,4 proc. devintokų.
Po naktinio miego organizmas kurį laiką nebūna gavęs maistinių medžiagų, todėl ryte vaikui reikalinga energija prasidedančiai dienai. Mokykloje tenka sutelkti dėmesį, įsiminti naują informaciją, spręsti užduotis ir būti fiziškai aktyviam. Alkis gali didinti nuovargį ir dirglumą.
Pusryčių praleidimas dažnai siejamas su dažnesniu užkandžiavimu rafinuotais angliavandeniais, mažais maistines vertės turinčiais patiekalais, kurie didina nutukimo riziką. Svarbu paminėti, jog ilgalaikis vėlyvas pirmasis dienos valgymas didina nutukimo ir II tipo cukrinio diabeto vystymosi riziką. Vaikystėje išsivystęs nutukimas neretai išlieka paauglystėje ir suaugus, todėl sveikatai palankius mitybos įpročius svarbu formuoti nuo mažens.
Kai kurie paaugliai, ypač merginos, praleidžia pusryčius ar kitus valgymus tikėdamiesi sumažinti kūno svorį. Tačiau, mokslinių tyrimų duomenimis, pusryčių ir kitų valgymų praleidimas siejamas ne su mažesniu, o su didesniu kūno masės indeksu ir nutukimo rizika.
Vaiko valgymo įpročiai – tėvų rankose
Jeigu vaikas ryte nenori valgyti, nereikėtų versti to daryti. Galima pradėti nuo lengvų pusryčių, ryte skirti daugiau laiko formuojant atžalos maisto gamybos įpročiams. Sveikatai palankūs vaiko pusryčiai galėtų susidaryti iš pilno grūdo produktų, baltymų šaltinio ir vaisių ar uogų. Pavyzdžiui, galima rinktis avižinę košę su natūraliu jogurtu ir uogomis, pilno grūdo duoną su kiaušiniu ir daržovėmis arba natūralų jogurtą su avižomis, vaisiais ir riešutais ar sėklomis.
Svarbus ir tėvų pavyzdys. Kai šeimoje pusryčiaujama reguliariai, namuose yra tinkamų produktų, o valgant nesinaudojama telefonais ir kitais įrenginiais, lengviau suformuojamas sveikatai palankus įprotis.
Informacijos šaltiniai:
- Makauskaitė G, Šapokaitė D. Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas: 2024 m. rodiklių suvestinė-ataskaita. Vilnius: Higienos institutas; 2024. Prieiga per internetą: https://www.hi.lt/uploads/Visuomenes_sveikatos_technologiju_centras/2024_m_vaiku_gyvensenos_rodikliu_suvestine_ataskaita_HI.pdf
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Miglė Kareivaitė
